Graikijos finansinio sirtakio plokštelė užstrigo ir net žadant juodžiausius scenarijus šaliai, vis dar vyksta derybos su tarptautiniais skolintojais ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis. Kai atrodė, kad ministras pirmininkas Alexis Tsipras derybose išnaudojo visas žaidimų teorijos knygose aprašytas situacijas, jis pareiškė, jog šalis referendumu spręs, ar pritarti kreditorių sąlygoms. Negana to, pastarieji šalies vadovo pokalbiai su Rusija situacijos nelengvina ir kenkia Europos integralumui. Vis dėlto, pasak ekspertų, toks tvirto stuburo demonstravimas gali jį ir perlaužti.

Graikija (nuotr. SCANPIX)

Graikija (nuotr. SCANPIX)

„Tokie precedentai sukuria multiplikacinį efektą, bet viskas priklauso nuo politinių jėgų. Valdančioji „Syriza“ turi aiškų norą mesti per petį visas nusistovėjusias europietiškas taisykles ir truputėlį iš jų pasišaipyti, o tokie referendumai tarnauja tokiam tikslui. Čia akivaizdžiai įrodo klasikinį populizmą“ , - savaitgalį Graikijoje vykusį referendumą komentuoja Rytų Europos studijų centro laikinasis direktorius Laurynas Kasčiūnas.

REKLAMA

„Ne“ nebūtinai reiškia „ne“

Daugiau nei pusė Graikijos gyventojų referendumo biuleteniuose savo varneles dėjo ties „Ne“ žymą, tačiau, pasak banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, tai dar nereiškia, kad graikai nori palikti ES ar euro zoną.

„Sprendimas surengti referendumą buvo priimtas vyriausybės ir didžiąja dalimi, jis buvo nulemtas suformulavus referendumo klausimą, kuris buvo neaiškus net specialistams. Žmonės nežinojo, už ką ar prieš ką balsuoja. „Ne“ reiškė priešinimąsi dabartinei ekonominei situacijai, taigi pats referendumas buvo nukreiptas ne konkrečiai prieš pasiūlymus ar susitarimą, mat didžioji dalis Graikų palaiko tiek ES, tiek narystę euro zonoje, bet prieš nepasitenkinimą esamai situacijai“, - pastebi ekonomistas.

Nepaklusnumas užveda, bet gali būti pragaištingas

Per visą Graikijos derybų etapą buvo girdimi nuogąstavimai, kad šiuo nepaklusnumo pavyzdžiu gali pasinaudoti kitos sunkiau besiverčiančios ES šalys kaip Italija, Ispanija, Portugalija ar Airija. Vis dėlto, pasak L. Kasčiūno, tai reikia sieti ne su valstybės finansine padėtimi, bet su dabartine politine ar partine sankloda, mat Graikijoje vyriausybę valdo ultradešinieji.

„Jeigu tokios jėgos ateis dažniau, tai tokių atvejų bus daugiau. Tiek kraštutinė kairė, tiek kraštutinė dešinė nuolatos kalba, kad turi būti rengiami referendumai ir tai turėtų būti dažnesnis instrumentas vykdant Europos politiką. Kita vertus, kalbant apie Graikijos atvejį, visi juk mato kas vyksta, todėl manau, kad dalis visuomenės nusivils tokia vyriausybe, jei ši nusileis derybose. Bankai uždaryti, aplink chaosas – nemanau, kad žmonės antrąkart balsuotų už tokią vyriausybę. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kaip pasibaigs ši situacija“, - scenarijų pateikia ekspertas.

REKLAMA

Šalies gyventojai palankiai vertina narystę tiek ES, tiek euro zonojo, tačiau Ž. Mauricas pastebi, kad naujoji šalies vyriausybė nepasižymi kompromiso paieškomis, net kai situacija yra dramatiška.

„Jau vien referendumo paskelbimas reiškia, kad Graikijos vyriausybė nėra labai linkusi eiti į kompromisą ir, deja, tą patį galima pasakyti apie Europos politikus. Graikijos derybos tęsiasi jau kelis metus, žmonės pavargo, o kitos valstybės kaip Airija, Ispanija ir netgi Portugalija jau išsikapanojo. Galimas daiktas, kad šalis turės palikti ES ir euro zoną, nes dabartinė situacija prie to ir veda“, - pabrėžia jis.

Pagalba iš Rytų tik teorinė

Tiesa, A. Tsipras iškart po referendumo paskambino Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui ir, pasak atstovų, kalbėjo apie pagalbą šiuo momentu. Ekspertai pastebi, kad toks bendradarbiavimas gali tapti savotišku Rusijos pleištu Europoje, tačiau kol kas skaičiai nėra jos pusėje.

„Apie tokią pagalbą daug kalbama, bet ji visgi labiau yra teorinė. Graikija yra euro zonos narė, bankai tiesiogiai priklausomi nuo Europos centrinio banko, o patys bankai jau praktiškai yra nemokūs arba tokiais taptų, jei šalis visgi nuspręstų pasitraukti iš ES ir euro zonos. Rusija tokiu atveju nieko padaryti negalėtų, nes kalba eina apie beveik 100 mlrd. eurų. Taip, Rusija savo fonduose turi apie 150 mlrd. eurų, bet tokios sumos reikia jai pačiai. Kalbant apie visų Graikijos skolų refinansavimą, tai ši suma išauga iki 300 mlrd. eurų, taigi rusai net teoriškai nieko negalėtų padaryti. Kalba galėtų eiti apie politinę ar teorinę paramą ir ji būtų labiau populizmo lygmenyje. Kol kas, kaip tvirtina pati Rusija, dabar būtų galima tiesti Pietų srauto dujotiekį pro Graikiją, bet ir šiuo atveju kalbama tik apie 5 mlrd. eurų investiciją. Ar tai yra parama? Veikiau tik paverstų Graikiją labiau priklausomą nuo Rusijos gamtinių išteklių“, - skaičiais argumentuoja Ž. Mauricas.

REKLAMA

Tuo tarpu L. Kasčiūnas teigia, kad Graikija tik demonstruoja, jog turi alternatyvią integracijos kryptį, jei vis dėlto atsiskirtų nuo ES.

„Pagalbos mastas, kurio dabar reikia Graikijai, tikrai nėra Rusijos kišenėje. Taip pat nemanau, kad Rusija taip investuos. Žinoma šioks toks flirtas susitarimo ar kontrakto forma įmanomas, juk šalys energetikoje turi bendrumu energetikoje. Aišku į tai galima žiūrėti kaip į augantį Trojos arklį, bet to nepervertinčiau, nebent graikai pasitrauktų iš visų Europos institucijų ir taptų kažkuo panašiu į Armėniją. Kol Graikija liks Europos instituciniame lauke, tol Rusijos įtaka bus auganti, bet ne tiek, kad šalis galėtų imti ir blokuoti sankcijas Rusijai ar darytų kažką panašaus. Nereikia ginčytis, kad Rusija nori turėti savo įtakos „agentūrą“, bet nesu tikras, ar jie turi tam resursų, o ir graikai nėra linkę rinktis tokį žaidimą. Jie patys Rusijos atvejį naudoja kaip pavyzdį, jog yra dar kita integracijos versija“, - apie desperatiškus bandymus kalba ekspertas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. stop kadras)
Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę ...
„Barbora“. Fotodiena/Justino Auškelio nuotr.
Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir ...
Darbas Andrius Ufartas/Fotobankas
Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma ...
Paieška internete (nuotr. Shutterstock.com)
Sulėtėjęs tempas, saviizoliacija ir viruso aktualumas neabejotinai išaugino laiką, skiriamą medijoms. Net 80 proc. žmonių naujienas apie koronavirusą, situaciją šalyje ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų