Emigrantai (nuotr. SCANPIX)

Emigrantai (nuotr. SCANPIX)

Žinių radijas

Nors skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėja, tai vyksta iškeliaujančiųjų laimės ieškoti į užsienį sąskaita. Kalbos, kad skurstantieji patys kalti, nes yra tinginiai ir tik laukia pašalpų, piktina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Skirmą Kondratą.

„Aš tiek pat dykaduonių matau tarp pasiturinčių žmonių, jau nekalbant apie įvairius tinginius ar sergančius priklausomybės ligomis. Tik jie turi kitas galimybes su tuo susidoroti. Kad skurstantys būtų tik dykaduoniai ir pašalpų gavėjai – tai stigmatizavimas ir vadovavimasis stereotipais“, – laidoje „Žmogus žmogui“ kalbėjo S. Kondratas.

S. Kondratas sutinka, kad tarp skurstančiųjų yra tinginių, bet didžioji dauguma nepriteklių patiriančių žmonių, anot jos, yra vienišos mamos, daugiavaikės šeimos, vieniši pensininkai. „Tad ar galima pensininką vadinti dykaduoniu? Čia juokinga“, - sakė S. Kondratas.

Kaip kovoti su skurdu

Laikinai einantis „Maisto banko“ direktoriaus pareigas Vaidotas Ilgius pažymi, kad ant skurdo ribos patenka ne tik bedarbiai ir socialinių paramų gavėjai, bet ir dirbantys žmonės. „Kai dirbau Vilniaus socialinės paramos centre, dalis socialinių darbuotojų pagal savo algą sakė: mes esame tie patys paramos gavėjai; mes tarsi turime padėti skurstantiems, bet ir patys skurstame, nes mūsų algos yra tokios žemos, kad mes vos galą su galu suduriame.“

REKLAMA

Pasak S. Kondrato, Lietuvos skurstantiems atsitiesti labai sunku, nes paramos sistema Lietuvoje esą yra pati pigiausia. „Išmeta labai neadekvačią pašalpą, o kad būtų paslaugų, kurios padėtų žmogui atsistoti, įgyti specialybę, padėtų susirasti darbą tokioms grupėms kaip iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims ar romams, ar kitiems, kurie nori pakeisti savo gyvenimą – tokių paslaugų labai trūksta.“

Anot jos, su skurdu kovoti reikia keičiant pašalpos davimo principus. „Pašalpą reikia visuomet sieti su tuo, kad pats žmogus dėtų pastangas sau padėti, motyvuoti jį ir kartu dirbti. Dėl to nevyriausybinės organizacijos ir pilietinis sektorius yra toks svarbus partneris valstybei“, – kalbėjo ji. Pasak S. Kondrato, kiekvienas mūsų turėtume kreipti dėmesį į savo kaimyną, padėti jiems atsistoti, motyvuoti juos.

V. Ilgius pritardamas sako, kad reikia siekti, jog parama duotų konkretų rezultatą per tam tikrą laiką. „Mums turi rūpėti pokytis. Kol pokytis skurdo plotmėje nerūpės, tol skurdo situacija taip greitai nesikeis.“

Skurdo statistika

Pasak S. Kondrato, skurdo riba vienam asmeniui Lietuvoje šiuo metu yra 700 litų, o šeimai su dviem vaikais – 1500 litų. Anot V. Ilgiaus, skurdo mastą organizacija matuoja pagal paramos maistu prašančių žmonių kiekį. „Per patį ekonominės krizės piką tas skaičius buvo viršijęs pusę milijono. Dabar jis yra apie 400 000 ir kasmet jis mažėja maždaug tiek, kiek žmonių išvažiuoja ieškoti geresnės duonos į svečias šalis.“

S. Kondrato teigimu, grįžti į ikikrizinį lygį planuojama 2015–2017 metais, bet atsitiesti ne visiems vienodai lengva: „Tie, kurie yra su negalia, ar vieniši pagyvenę žmonės, ypač gyvenantys kaimiškose vietose, – ten tikriausiai remti žmones reikės visą gyvenimą, nes tikimybė, kad atsities mūsų pakraščiai, tos ne pačios ekonomiškai sėkmingiausios apskritys, nėra didelė.“

V. Ilgius pažymi, kad dalis Maisto banko paramos gavėjų yra savanoriai. „Mes labai dažnai sakome, kad maistas neišgelbės situacijos, bet kai tu turi maisto, gali pradėti rūpintis kitais dalykais.“

 

Kęstas
2014-03-26 02:55:10


Kur rasti pinigų tyrimams?

Sugebantys gerai dirbti žmonės emigruoja, nes lengvai uždirba žymiai daugiau emigracijoje ir gyvena ten geriau. Dirbančiųjų trūkumas Lietuvoje kelia atlyginimus tiems, be kurių pagalbos apsieiti sunku. Todėl kuo toliau, tuo mažiau galime konkuruoti pasaulyje mažų atlyginimų dėka (kaip mes darome iki šiol).

Turime išmokti konkuruoti naujais produktais bei patarnavimais. Tam reikia tyrimų. Pinigų tyrimams Lietuvoje yra mažai. Bet tai nėra užburtas ratas. Galime sukurti valstybinius fondus, kurie investuotų į reikalingus tyrimus. O praktiniai tokių tyrimų rezultatai (išradimai, komercinės paslaptys, know-how) galėtų būti perduodami į tuos fondus. Fondai perduotų tai verslininkams už dalį pajamų, gautų panaudojant tyrimų rezultatus praktikoje. Reikia tik suvienyti atsakingų už tai biurokratų, mokslininkų bei sunkesnio darbo nebijančių verslininkų, pedagogų bei besimokančio jaunimo pastangas. Jei tyrimai atliekami privačiai, naudojant valstybinių grantų lėšas, tai galima sutarti, kad dalis pelno iš tytrimų rezultatų taip pat pereitų valstybei [1].

Jei valstybė nesiims finansuoti rizikingiausius tyrimus, tai tikrai svarbių naujovių mūsų ekonomikoje ilgai nesulauksime, nes visos naujovės išmaniajame telefone Iphone yra išrastos valstybės finansuotuose tyrimuose. Kitaip, deja, nebūna.

Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Kęstas 2014-03-26 02:55:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0


Kur rasti pinigų tyrimams?

Sugebantys gerai dirbti žmonės emigruoja, nes lengvai uždirba žymiai daugiau emigracijoje ir gyvena ten geriau. Dirbančiųjų trūkumas Lietuvoje kelia atlyginimus tiems, be kurių pagalbos apsieiti sunku. Todėl kuo toliau, tuo mažiau galime konkuruoti pasaulyje mažų atlyginimų dėka (kaip mes darome iki šiol).

Turime išmokti konkuruoti naujais produktais bei patarnavimais. Tam reikia tyrimų. Pinigų tyrimams Lietuvoje yra mažai. Bet tai nėra užburtas ratas. Galime sukurti valstybinius fondus, kurie investuotų į reikalingus tyrimus. O praktiniai tokių tyrimų rezultatai (išradimai, komercinės paslaptys, know-how) galėtų būti perduodami į tuos fondus. Fondai perduotų tai verslininkams už dalį pajamų, gautų panaudojant tyrimų rezultatus praktikoje. Reikia tik suvienyti atsakingų už tai biurokratų, mokslininkų bei sunkesnio darbo nebijančių verslininkų, pedagogų bei besimokančio jaunimo pastangas. Jei tyrimai atliekami privačiai, naudojant valstybinių grantų lėšas, tai galima sutarti, kad dalis pelno iš tytrimų rezultatų taip pat pereitų valstybei [1].

Jei valstybė nesiims finansuoti rizikingiausius tyrimus, tai tikrai svarbių naujovių mūsų ekonomikoje ilgai nesulauksime, nes visos naujovės išmaniajame telefone Iphone yra išrastos valstybės finansuotuose tyrimuose. Kitaip, deja, nebūna.

Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.   ATSAKYTI
Peckel 2014-03-25 17:08:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Utopine laisve ir europa ko norejo to ir gavo.   ATSAKYTI
Igoris 2014-03-25 17:14:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prie ko ce europa, kiba pries istodami i EU neturejome skurdziu, tik va istojus i EU zmonems atsirado galimybe isbristi is skurdo,isvaziuojent i kitas Eu salis.   ATSAKYTI

Top Video

Lietuvė sūkurinėje vonioje sužinojo apie vaikino neištikimybę: draugė darbavosi jos akivaizdoje
DABAR RODOMA
Lietuvė sūkurinėje vonioje sužinojo apie vaikino neištikimybę: draugė darbavosi jos akivaizdoje
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
REKLAMA
asociatyvi nuotr. (nuotr. Fotodiena.lt)
Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo ...
Asociatyvi (nuotr. Shutterstock.com)
Rinkdamiesi tarp dviejų alternatyvų – 18 ar 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogų su neperleidžiamais mėnesiais mamai ir tėčiui – gyventojai labiau linkę pritarti dvejų metų ...
Darbas (Fotobankas)
Vyriausybei suteikus sveikatos apsaugos ministrui galimybę įvesti privalomą keturiolikos dienų izoliaciją atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių, Lietuvos statybininkų asociacijos ...
(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Liepos 16 d. baigėsi visuomenės balsavimas dėl tėčių įtraukimo į vaikų priežiūrą. Paaiškėjo, kad savo nuomonę išreiškusieji labiau palaikytų pirmąją alternatyvą – ja siūloma ...
(Sauliaus Žiūros nuotr.)
Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų