Politinėje erdvėje diskutuojama, kad tarp Lietuvos ir Latvijos dėl bankų „Snoras“ ir „Krājbanka“ bankrotų tvenkiasi debesys, tačiau ekonomistas Mortenas Hansenas, dirbantis Rygoje, tvirtina, kad latviai reikalauja per daug.

Iš informacijos, skelbiamos latvių žiniasklaidoje, susidaro įspūdis, kad Latvijoje padėtis dėl paskelbto „Krājbanka“ bankroto tampa vis labiau įtempta, ypač Lietuvos atžvilgiu. Ar tikrai taip yra?

Nedaug žinau apie latvių politikus ir pernelyg daug žinoti nenoriu. Tačiau taip, įtampos yra. Ji daugiausia kyla todėl, kad prieš keletą metų su rimtomis problemomis susidūrė „Parex“ bankas. Atrodė, kad tai praėjęs etapas ir viskas klostosi gerai, tačiau kilus nesklandumams dėl „Snoro“ ir „Krājbanko“ latviai neapsisprendė, ką daryti, ir iš lietuvių tikėjosi daugiau. Galbūt, kad Lietuva, gelbėdama „Snorą“, tą patį padarytų ir su „Krājbanka“, tačiau tai nebūtų teisinga, nes latviškas bankas nėra lietuvių problema.

Vadinasi, latviai nėra patenkinti Lietuvos veiksmais sprendžiant šias problemas?

Kaip minėjau, tai – latvių problema. Mano nuomone, Lietuva padarė pakankamai nemažai imdamasi veiksmų „Snoro“ atžvilgiu: perimdama banką, priimdama reikalingus teisės aktus, paskirdama banko administratorių. Viskas atlikta pakankamai greitai ir gerai. Todėl manau, latviai per daug reikalauja norėdami, kad su „Snoro“ problemomis būtų pasirūpinta ir „Krājbanku“.

REKLAMA

Dėl Lietuvos vyriausybės sprendimo skelbti bankui bankrotą, o ne dalyti jį į gerą ir blogą bankus, man vertinti sunku, nes neturiu pakankamai informacijos. Tikiuosi, ateityje šie veiksmai bus plačiau nušviesti, kad būtų galima įvertinti.Šis Latvijos bankas nėra pirmasis, susiduriantis su rimtais sunkumais. Ar tai reiškia, kad šalies bankų priežiūra yra netinkama?

Nesu tikras, kad šie du atvejai signalizuoja netinkamą Latvijos bankų sektoriaus priežiūrą. Manau, viskas turėtų išsispręsti pakankamai sklandžiai. „Parex“ atvejis buvo greičiau ekonominės krizės pasekmė ir nelabai ką buvo galima kaltinti. Banko „Snoras“ problemos – gana unikalus atvejis, nes jos daugiausia kilo dėl pagrindinių akcininkų kaltės. Taigi šie atvejai nėra susiję su bendra Latvijos bankų sektoriaus padėtimi.

Ką turite omenyje sakydamas „unikalus atvejis“?

Turiu omenyje banko savininkus, kurie po „Snoro“ perėmimo buvo areštuoti Didžiojoje Britanijoje, o vėliau paleisti už užstatą. Nežinau daug detalių, bet jei tai susiję su kriminaliniais nusikaltimais, bent jau taip kalbama, tai vis dėlto nėra įprasta praktika Latvijos bankų sektoriuje.

Vadinasi, panašių grėsmių kitiems Latvijos bankams neturėtų kilti?

Bent aš to neprognozuočiau.

O kaip „Krājbanka“ bankrotas atsilieps Latvijos verslui, ekonomikai ir visai finansų sistemai?

Tikiuosi, kad nebus didelės žalos, nes „Krājbanka“ nebuvo toks didelis bankas kaip „Parex“ Latvijoje arba kaip „Snoras“ Lietuvoje. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tiek šalies bankų sektorius, tiek visa visuomenė sugebės šį etapą pereiti nepatirdama daug sunkių pasekmių. Reikia pastebėti, kad dėl to kažkiek problemų kilo su bankų palūkanų normomis. Tačiau manau, kad tai skaudžiai neatsilieps.

REKLAMA

Ne pirmą kartą bankas Latvijoje susiduria su problemomis, todėl žmonėms tai priimti turėtų būti lengviau. Tikiuosi, kad tai nepaveiks bankų sektoriaus dėl vieno, kaip pavadinau, unikalaus atvejo.Bet pripažinkite, kad žmonių pasitikėjimas bankais bus pakirstas.

Nenorėčiau su tuo sutikti. Latvijoje yra daug puikių bankų, kurie neturėtų nukentėti dėl vieno, kuriuo vargu ar buvo galima pasitikėti, bent jau mano pasitikėjimas juo niekuomet nebuvo didelis. Turiu prisipažinti, kad ne kartą savo kuruojamoje skiltyje rašiau nesuprantantis, kaip žmonės gali patikėti pinigus bankui, kuris priklauso tokios reputacijos asmeniui.

O Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkės Irenos Krūmanės atsistatydinimas? Ji taip pasielgė dėl svarių priežasčių ar daugiau dėl daromo politinio spaudimo?

Norėčiau atsiriboti nuo politinio konteksto, todėl šį klausimą turėtumėte pateikti politiką išmanančiam asmeniui. Nenorėčiau ekonomikos painioti su politika.

Bet politika ir ekonomika veikia viena kitą...

Be abejonių, tačiau esu užsienietis ekonomistas, todėl norėčiau išlaikyti objektyvų požiūrį ir ne visuomet galiu tinkamai įžvelgti politinius motyvus. Dar prieš daugelį metų nustojau stengtis bandyti suvokti, kas ir kodėl vyksta politiniame pasaulyje, nes tai daugiau vyksta tik dėl pačios politikos, o su ekonomika turi mažai ką bendro. Kartais politikoje tiesiog daug šnekama ir „pamirštama“ apie konkrečius darbus ar sprendimus.

Patvirtinta, kad šalies vyriausybė nusprendė perimti oro bendrovę „airBaltic“. Kaip šių dviejų kompanijų gelbėjimas atsilieps Latvijos finansams?

REKLAMA

Šiuo atveju esu iš tų, kurie iš šalies stebi, kas nutiks ir kokie sprendimai bus priimti (dėl „airBaltic“ – red. past.). Sunku pasakyti, kokia ateitis laukia šios kompanijos, nepaisant buvusių jos ryšių su „Krājbanku“, bet Latvijai tai svarbi bendrovė, nors kaskart galvoti, kokių priemonių imtis ją gelbėjant, vis sunkiau.

Tiesa, kad tai turės įtakos šalies biudžetui, neaišku, šiemet ar kitąmet. Nereikia pamiršti, kad Latvija 2012-aisiais turi pradėti paskolos grąžinimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Pasižiūrėkime, kaip šaliai seksis šiuo klausimu. Kiek man žinoma, nors iš TVF pasiskolinta nemažai, ne visos lėšos buvo panaudotos. Todėl šiek tiek galimybių biudžete yra (gelbėti bendroves – aut. past.), tačiau negalėčiau tiksliai pasakyti, kokių veiksmų imsis vyriausybė. Manau, svarbu, kad būtų imtasi visų priemonių užtikrinti „airBaltic“ stabilumui ateityje.

Nuomonės

Kaip vertinate Lietuvos žingsnius „Krājbanko“ atžvilgiu?

Informacija vėlavo

Jaris Reiras, Latvijos Saimo finansų ir biudžeto pirmininkas: „Penkias dienas laukėme Lietuvos sprendimo, galėjome reorganizavimą pradėti daug anksčiau. Nebuvo jokio informacijos apsikeitimo. „Snoro“ uždarymo dieną ,,Krajbanka" į šį banką padėjo 22 mln. eurų dienos depozitą ir jis ten įšalo. Reikalausime, kad šie pinigai būtų grąžinti“.

Jurgis Razma, Seimo finansų ir biudžeto komiteto narys:

„Dirbta atsakingai ir kompetentingai. Administruoti buvo pasitelktas užsienietis, žinomas ekspertas, kurio neveikė didelių ,,Snoro„ indėlininkų interesai. Be to, ,,Krajbanka“ yra savarankiška įmonė, ,,Snoras" tik turėjo jo akcijų, tad latviai galėjo vykdyti savarankišką priežiūrą.“

REKLAMA

CV: Mortenas Hansenas

Danijos Arhuso universitete įgijo magistro laipsnį

Nuo 1997 m. – Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje dėstytojas, Ekonomikos departamento vadovas

Latvijos Europos bendrijos studijų asociacijos viceprezidentas

Publikacijų Latvijos ekonomikos temomis autorius

FAKTAI: „Krajbanka“

Po Lietuvos vyriausybės sprendimo skelbti bankrotą bankui „Snoras“, Latvijos valdžia tų pačių priemonių ėmėsi ir su šiam bankui priklausiusiu „Krajbanku“.

Skelbiama, kad banko gelbėjimas latviams būtų atsiėjęs apie 100 mln. latų. Banko veikla buvo sustabdyta nustačius 109 mln. latų trūkumą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų