LRT paslaptys: įspūdingi paskatinimai vadovams, nelegalus darbas ir raginimai klastoti dokumentus?

Mokesčių mokėtojų išlaikomo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovai galimai pažeidinėja teisės aktus, darbuotojų teises, meluoja ir pelnosi kitų sąskaita – tą sako patys darbuotojai. Anot jų, vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Be to, šaltinių teigimu, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį LRT darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus. LRT tikina, kad vadovaujasi teisės aktais, tačiau kai ką nutyli.

VšĮ Nacionalinis Radijos ir televizija (Tomas Urbelionis/Fotobankas)

Portalas tv3.lt bendravo su keliais tarpusavyje nesusijusiais esamais ir buvusiais LRT darbuotojais, dirbančiais ar dirbusiais skirtinguose šios viešosios įstaigos padaliniuose.

Jų teigimu, LRT itin suvešėjo blogybės, kai nacionaliniam transliuotojui pradėjo vadovauti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir jos pasikviesti kiti vadovai.

Darbuotojai pateikė daugybę jų teiginius paremiančios informacijos – įvairių dokumentų, susirašinėjimų ir kt. 

Baimindamiesi dėl darbo vietos ir teisinių pasekmių, informaciją pateikę šaltiniai prašė neatskleisti tapatybės ir garantuoti, kad iš publikacijos jų nebus įmanoma atpažinti.

Darbo užmokesčio politika – paslaptis?

Darbo kodeksas numato, kad 20 ir daugiau darbuotojų turinčiose darbovietėse turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema. Prieš ją tvirtinant ar keičiant turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai, priedų ir priemokų skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

REKLAMA

Apie LRT vadovybės darbo užkulisius prabilę darbuotojai visi kaip vienas tikina: nors generalinės direktorės įsakymu įstaigoje yra patvirtinta atlygio politika, nei ją rengiant, nei tvirtinant ar vėliau ne kartą keičiant, darbuotojai apie tai nebuvo informuojami ir su jais nebuvo konsultuotasi.

„Išsamiai su dokumentu, jo priedais ir pakeitimais yra susipažinę tik keli žmonės. Jį kuriant, kiek teko girdėti, konsultantai teikė vienus pasiūlymus, tačiau galiausiai direktorė ir kai kurių padalinių vadovai tiesiog pasitvarkė taip, kaip jiems buvo patogu. Apie normalų konsultavimąsi su darbuotojais iš viso nebuvo jokios kalbos“, – pasakojo vienas iš prabilusių darbuotojų.

Anot jo, kad LRT atlygio politika yra neskaidri, geriausiai įrodo jos priede numatyti skirtingų pareigybių atlyginimų rėžiai.

Pagal politiką, jos darbuotojų pareiginis atlygis nustatomas vadovaujantis kompanijos „Korn Ferry“ arba jų atstovų teikiamais rinkos duomenimis. Tiksliau, analogiškų pareigybių atlyginimų mediana kitose panašiose įmonėse.

Mediana skiriasi nuo aritmetinio vidurkio, ji reiškia vidurinį sekos skaičių. Pvz., jei trys darbuotojai uždirba 500, 1000 ir 2000 eurų, tai jų atlyginimų mediana būtų 1000 eurų (vidurkis būtų 1167 eurai).

Pagal atlygio politiką konkrečiam LRT darbuotojui galima skirti nuo 80 proc. iki 140 proc. politikos priede nurodytos medianos dydžio algą.

Pavyzdžiui, pagal pirminį politikos priedą generalinio direktoriaus pareiginės algos mediana neatskaičius mokesčių buvo 8812 eurai (taigi algos ribos – maždaug nuo 7050 iki 12337 eurų), o jo pavaduotojo gerokai didesnė – 9849 eurai (ribos – nuo 7879 iki 13789 eurų).

REKLAMA

„Jūs kur nors matėte, kad įmonės ar įstaigos vadovas, nešantis visą teisinę atsakomybę už jos veiklą, uždirbtų mažiau nei jo pavaduotojas, kuris jau pagal apibrėžimą yra žemesnio rango darbuotojas? Tokių keistybių dokumente yra ir daugiau“, – aiškino tv3.lt šaltinis.

Gytis Oganauskas ir Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Mažiausiai LRT uždirba vairuotojai, statybininkai, staliai, siuvėjai, apšvietėjai, kurių alga – 915–994 eurai. Tai yra maždaug 10 kartų mažiau nei uždirba generalinės direktorės pavaduotojas.

Be kita ko, LRT darbuotojų teigimu, įstaigoje nėra Darbo tarybos, nors ji yra privaloma, jeigu įstaigoje veikianti profsąjunga neatstovauja daugiau kaip trečdaliui viso kolektyvo.

Elektroniniu paštu atsiųstame komentare LRT teigia, kad darbuotojai su atlygio politika neva yra supažindinami ir ji yra „prieinama kaip tą ir numato teisės aktai“. Be to, esą politikos pokyčiai derinami su profesine sąjunga. Ji atseit nurodžiusi turinti pakankamai narių, kad nebūtų kuriama darbo taryba.

Dėl įspūdingų sumų įtaria pažeidimą

Kalbinti LRT darbuotojai dažnai skundėsi ir tuo, kad aukščiausia vadovybė ir padalinių vadovai visiškai selektyviai sprendžia, kam, kada, kokie priedai ar premijos bus paskirtos.

„Jas dažniausiai gauna tik M. Garbačiauskaitės-Budrienės ar jos favoritų valia įdarbinti nauji žmonės. Daugiau ar geriau dirbantys senbuviai jaučiasi diskriminuojami. Jei tik kas dėl to paprieštarauja ar pakritikuoja panašias neteisybes, užsitraukia nemalonę ir anksčiau ar vėliau netenka darbo“, – tikino vienas pašnekovas.

REKLAMA

Anot jo, šias tendencijas geriausiai iliustruoja, kaip generalinė direktorė dalija pinigus departamentų vadovams.

LRT finansinėje ataskaitoje skelbė, kad per praėjusius metus kai kurie vadovai uždirbo kur kas daugiau nei šalies prezidentas. Pvz., Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis – 121,6 tūkst. eurų, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel – 99,4 tūkst. eurų.

„Negana to, šių metų pradžioje LRT Taryba ne tik skyrė generalinei direktorei jos vieno mėnesio algos dydžio priedą, bet ir „rekomendavo“ paskatinti kitus administracijos vadovus neįvardydama tam leistinos sumos. Daugiau kaip 30 tūkst. eurų direktorė skyrė penkiems vadovams, kurie ir taip uždirba daugiausiai“, – pasakojo darbuotojas.

Jo nuomone, generalinė direktorė taip pažeidė pačios patvirtintą ir paskatinimo skyrimo metu galiojusią LRT atlygio politiką. Joje numatyta, kad darbuotojams gali būti skirti 5–10 proc. pareiginio atlygio neviršijantys priedai ir 50 proc. atlygio neviršijančios premijos.

Tačiau pažeidžiant šią tvarką penkiems minėtiems vadovams išmokėtos nuo 100 iki 181 proc. jų įprastinės algos dydžio premijos. Daugiausia – 9333 eurai R. Baltaduoniui ir 7644 eurai T. Rytel.

Tomas Rytel ir Ričardas Baltaduonis (asmeninio archyvo nuotr.)

„Sodros“ duomenimis, vidutinis LRT darbuotojų darbo užmokestis praėjusį gruodį buvo pakilęs iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių. Tai yra maždaug 28 proc., arba 560 eurų daugiau nei ankstesnį ar vėlesnį mėnesį. Taigi keliems vadovams išmokėtos premijos maždaug nuo 3 iki 6 kartų buvo didesnės už visų darbuotojų algų padidėjimą.

REKLAMA

LRT neatsakė, kodėl vadovams buvo skirtos didesnės premijos (esą tai yra asmens duomenys), negu buvo galima skirti pagal galiojusią tvarką, kodėl dažniau skatinami nauji darbuotojai, kokia dalis darbuotojų buvo paskatinti. Tačiau nurodė, kad priedai skiriami už atliktas svarbias užduotis, už papildomą darbą, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomą funkcijų (pareigų) vykdymą, kt.

Kalba apie nelegalų darbą ir dokumentų klastojimą

LRT, kaip ir kitose žiniasklaidos priemonėse, yra daug kūrybinio darbo. Neretai tokiam darbui sudaromos autorinės sutartys. Pagal jas autorius savarankiškai, savo priemonėmis ir jam patogiu metu sukuria tam tikrą kūrinį ir jį perduoda užsakovui.

„Tačiau daugybė darbuotojų LRT dirba pagal autorines sutartis, nors visiškai aišku, kad su jais turėtų būti sudarytos paprastos darbo sutartys. Tiesiog vadovams taip patogiau.

Iš kitos pusės, „autorininkų“ sąskaita sutaupoma pinigų, kuriuos galima skirti kitiems dalykams. Be to, kada nori, tokiu žmogumi galima atsikratyti, jeigu tik jis kuo nors neįtiko“, – kalbėjo LRT darbuotojas.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Iš tiesų, kitaip nei dirbant pagal darbo sutartį, autorinė sutartis žmogui nesuteikia daugelio garantijų. Pavyzdžiui, jis negali sukaupti mokamų kasmetinių atostogų. Jam negalioja jokie Darbo kodekse įtvirtinti draudimai atleisti iš darbo, išeitinės išmokos ir kt.

Pagal įstatymą nelegaliu laikomas toks darbas, kai darbdavys su darbuotoju nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša „Sodrai“ apie jo priėmimą. Sudarant autorinę sutartį to daryti nereikia.

REKLAMA

Sprendžiant iš tv3.lt redakcijai perduotų kai kurių LRT vadovų elektroninių laiškų, ne vienas ir ne du darbuotojai šiemet realiai įstaigoje įsidarbino, tačiau algą gauna tik pagal autorinę sutartį.

Pavyzdžiui, viename iš laiškų tokiam darbuotojui, įdarbintam pagal autorinę sutartį, vadovas prašo skirti darbovietės nešiojamą kompiuterį suteikiant prieigas prie sistemų, nurodoma, kuriame kabinete dirbs tas darbuotojas, tačiau tuo pačiu paveda perduotą turtą užrašyti materialiai atsakingam to padalinio asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

„Duokime ko prašo redaktorius. Žmogus (t.y. įdarbinamas žmogus, – aut. past.) gaus autorinį atlyginimą, tad viską forminame ant Mindaugo (t.y. kito darbuotojo)“, – viename iš tokių laiškų kolegas iš IT skyriaus ragina minėtas Interneto departamento vadovas R. Baltaduonis.

Apie kitą darbuotoją kolegos informuojami, kad ji „pas mus jau kokius metus dirba pagal autorinę sutartį, dabar ją „įetatiname“, jai atitenka (nurodomas kitos darbuotojos vardas ir pavardė, – aut. past) etatas (reikia panaikinti redaktoriaus etatą ir įsteigti žurnalisto). Kompiuterį ir kitas darbo priemones turi.“

Apie dar vieną darbuotoją kolegoms rašoma, kad jai „lyg ir nieko nereikia, nes ji dabartinė autorinė. Bet vis tiek siunčiu „žiniai“.

Tai ne tik parodo, kad LRT vadovai galimai (11:18 val. papildyta žodžiu „galimai“, – red. past.) nelegaliai įdarbina darbuotojus, bet ir ragina pavaldinius klastoti dokumentus – tai yra formaliai perduoti naudoti darbovietės turtą žinomai kitam asmeniui, o ne realiam turto naudotojui.

REKLAMA

„Kiek žinau, šis klausimas buvo ne kartą keltas vadovams. Juolab, kad pasitaikė atvejų, kai taip fiktyviai perduoti kompiuteriai, kita įranga pasikeitus darbuotojams tiesiog dingdavo. Dar suprasčiau, jei taip vyktų privačiame versle – savininko turtas, kam nori, tam duoda. Bet čia kalbame apie už gyventojų sumokėtus mokesčius pirktą turtą“, – stebėjosi pašnekovas.

LRT neatsakė į klausimus, kodėl su kai kuriais darbuotojais sudaro autorines, o ne darbo sutartis, kokia dalis darbuotojų taip dirba jau ilgiau nei pusmetį ir kt. Atsiųstame komentare teigiama, kad šie klausimai yra neva nepagrįsti.

Kokia gali būti atsakomybė

Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Darbo kodekse numatyta būtinybė darbdaviams patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

„Jei darbdavys šios informacijos neteikia, tuomet su skundu kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Tai laikoma Darbo kodekso pažeidimu. Bauda darbdaviui už šį pažeidimą – nuo 240 eurų“, – atsiųstame komentare nurodė inspekcija.

TV3 Žinios. Darbo inspekcija pradeda tikrinimus: po karantino darbdaviai piktnaudžiauja

VDI taip pat pažymėjo, kad autorinė sutartis yra civilinė sutartis:

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarant civilinius susitarimus reikėtų atidžiai išnagrinėti visas teisines aplinkybes. Tokių sutarčių dalykas turėtų būti tam tikro darbų rezultato pasiekimas, konkrečios paslaugos suteikimas, o ne tam tikrų funkcijų vykdymas per tęstinį laikotarpį, t. y. tarp šalių susiklosčius darbo teisiniams santykiams, privalo būti sudaryta darbo sutartis.“

REKLAMA

VDI išskyrė tokius darbo santykiams būdingus bruožus: susitarimas dėl darbo apmokėjimo, t. y. asmeniui periodiškai mokama už jo atliekamas darbo funkcijas, susitarimas dėl darbo funkcijų (asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas), taip pat pavaldumas kitai sutarties šaliai (laikomasi darbdavio nustatytų taisyklių), santykių tęstinumas, aprūpinimas reikiamomis darbo priemonėmis, darbo vieta, atostogų suteikimas, kvalifikacijos kėlimas ir kt.

Pasak tv3.lt kalbintų LRT darbuotojų – visa tai galima pasakyti apie įstaigoje su autorinėmis sutartimis dirbančius darbuotojus.

„Siekiant įvertinti, ar nesusiklostė darbo santykiai, būtina įvertinti visas faktines asmens veiklos aplinkybes pagal darbo santykių požymius. Norint nustatyti, ar tarp šalių susiklostę santykiai yra darbo teisiniai santykiai, visuomet turi būti vertinama aplinkybių visuma. Jeigu susiklosčiusiems santykiams būdingi darbo santykiams būdingi požymiai, tokie santykiai gali būti pripažįstami darbo santykiais su visomis iš jų išplaukiančiomis šalių teisėmis ir pareigomis“, – komentavo VDI.

Pasak jos, asmuo, manantis, kad tarp šalių susiklostę santykiai gali turėti nelegalaus darbo požymių turi teisę kreiptis į VDI teritorinį skyrių su skundu dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.

Prašo išduoti šaltinį ir viską neigia

Portalas tv3.lt paprašė LRT atsakyti į klausimus apie čia išvardytus galimus pažeidimus – apie jos atlygio politiką, didžiulius priedus kai kuriems vadovams, darbuotojų įdarbinimą naudojant autorines sutartis, ir kt.

REKLAMA

„Atsižvelgiant į tai, kad viešas atlygio skelbimas nurodant vardą ir pavardę, dėl ko šie duomenys tampa prieinami tretiesiems asmenims, yra teisės į privatų gyvenimą pažeidimas ir prieštarauja asmens duomenų apsaugos principams, prašome nurodyti, kas pateikė tokio pobūdžio informaciją, nes teisinio pagrindo disponuoti tokio pobūdžio informacija neturite“, – atsiųstame komentare nurodė LRT.

Tačiau Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus atvejus, kai tai būtina padaryti teismo sprendimu.

Atsakyme LRT teigia, kad su atlygio politika darbuotojai esą yra supažindinami, ji darbuotojams yra prieinama, „kaip tą ir numato LR teisės aktai“.

„Be to, nuolat vyksta susitikimai su atskirais skyriais ir departamentais, kuriuose Atlygio politika yra pristatoma išsamiai, atsakoma į darbuotojų klausimus, išklausomi pastebėjimai ir pasiūlymai. Kintamojo atlygio tvarka rengta konsultuojantis su skyrių vadovais ir kitais darbuotojais.

Taip pat darbuotojai aktyviai naudojasi galimybe išsakyti pastabas dėl su atlygiu susijusių klausimų tiesioginiam vadovui specialių darbuotojo veiklos vertinimo susitikimų metu (jie rengiami du kartus per metus – tarpinis pusmečio vertinimas ir metinis vertinimas) arba tiesiogiai Personalo ir darbuotojų saugos skyriui“, – teigiama nacionalinio transliuotojo atsakyme.

Jame taip pat tvirtinama, kad bet kokie pokyčiai, susiję su atlygio tvarkų keitimu, esą taip pat yra derinami su profesine sąjunga. Į darbuotojų ir jų atstovų išsakomas pastabas neva yra atsižvelgiama kasmet peržiūrint atlygio politiką. Tuo metu priedai yra skiriami už atliktas svarbias užduotis, už papildomą darbą, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomą funkcijų (pareigų) vykdymą, kt.

REKLAMA

Tačiau pati LRT profesinė sąjunga nesupranta, kaip skiriami priedai darbuotojams. Liepos mėnesį ji kreipėsi į vadovybę prašydama paaiškinti, kodėl kai kurių vadovų atlyginimai tokie dideli. Atsakydama į kreipimąsi M. Garbačiauskaitė-Budrienė nurodė:

„Kadangi atnaujinta LRT darbuotojų atlygio politika yra taikoma nepilnus metus, LRT kol kas nemato objektyvaus poreikio vėl keisti atlygio tvarką. Manytina, kad darbuotojams yra svarbus atlygio nustatymo ir mokėjimo tvarkos stabilumas.“

Portalo tv3.lt šaltiniai atkreipė dėmesį, kad patvirtintą atlygio politiką vadovybė pakeitė, be to, priėmė jos priedus – su šiais pakeitimais nei profesinė sąjunga, nei jai nepriklausantys darbuotojai supažindinti nebuvo. To nepripažindama, vadovybė, darbuotojų nuomone, „tik dar giliau klimpsta į melagystes“.

„Dėl autoriniais pagrindais dirbančių asmenų Jūsų keliami klausimai yra nepagrįsti. Tam tikriems darbams ar paslaugoms atlikti yra sudaromos autorinės, prekių, darbų, paslaugų teikimo ir kitos sutartys, kaip tai ir numato teisės aktai“, – tikinama komentare.

Galimai neskaidri LRT veikla pastaruoju metu ne kartą buvo nušviesta žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, Interneto žiniasklaidos asociacija ir „All Media Lithuania“, valdanti tv3.lt, neseniai pateikė skundą Europos Komisijai (EK) dėl valstybės pagalbos teikimo LRT pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

Iš Lietuvos valstybės biudžeto, visų mokesčių mokėtojų pinigų, LRT nuo 2015 m. iki šių metų pabaigos bus gavusi 227 mln. eurų dydžio finansavimą, kurį kiekvienais metais tvirtindavo Seimas.

REKLAMA

Jeigu 2015 m. visuomeniniam transliuotojui iš valstybės biudžeto buvo skirti 29 mln. eurų, šiemet skiriamas finansavimas siekia jau daugiau nei 46 mln. Tai gerokai viršijo žiniasklaidos rinkos augimo tempus.

Kaip sako EK inicijuotoje byloje pareiškėjus atstovaujantis „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas Karolis Kačerauskas, Seimo tvirtinamas finansavimas visuomeniniam transliuotojui atitinka visus ES valstybės pagalbos požymius, todėl jis turėjo būti suderintas su EK.

„Tai nebuvo padaryta. Todėl pagal galiojančias taisykles, tokia valstybės pagalba yra laikoma neteisėta ir privalo būti sugrąžinta į valstybės biudžetą“, – sako K. Kačerauskas.

Be to, žiniasklaidoje kilo abejonių ir dėl krepšinio Eurolygos turnyro transliavimo. Už transliacijų teises, kaip skelbta viešai, LRT galėjo sumokėti apie 1–2 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų, nors kitos žiniasklaidos priemonės už jas siūlė nuosavas lėšas.

Kita vertus, nors LRT žadėjo Eurolygos transliacijas be reklamų, viešumoje jau pasirodė transliuotojo pasiūlymai įmonėms už 280 tūkst. eurų pirkti pagrindinio rėmėjo paketą ir užsitikrinti tūkstančius 10 s trukmės vaizdo užsklandų prieš ar per rungtynes.

Beje, taip gautas pajamas LRT laiko komercinėmis. Būtent iš komercinių lėšų vadovams skiriama dešimtys tūkstančių eurų „paskatinimui“.


Rašyti komentarą...
S
Skaitytojas
2020-09-24 08:19:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
O toks skaidrumas pro visus LRT langus spinduliavo. Bloga darosi nuo falšo ir tų "profesionalų" su savo skaidriais asmeniniais moralais.
Atsakyti
-2

N
Nuomonė
2020-09-24 07:25:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo,manau kad nepakanka VDI,prireiks rimtesnių institucijų sutvarkyti šią balą,nors ji sunkiai bus nusausinta
Atsakyti
-1

A
Antanas
2020-09-24 05:55:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kišenine broilerio televizija
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (102)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų