Atostogos Lietuvoje ir svetur: kurioje ES šalyje darbuotojai ilsisi daugiausia?

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau.

(nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Švedijoje dirbantys gali džiaugtis 25 darbo dienų trukmės atostogomis. Tiesa, kai kuriose iš šių šalių atostogos gali būti ir dar ilgesnės, jeigu tai numatyta kolektyvinėse sutartyse tarp darbuotojų ir darbdavių organizacijų.

Visgi kai kuriose iš šių šalių, kaip ir Danijoje, darbuotojai turi teisę ir į ilgesnes atostogas, jeigu jos numatytos kolektyvinėse sutartyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje trumpiausios atostogos pagal kolektyvinę sutartį trunka net 30 darbo dienų, Čekijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje – 25 darbo dienas.

Maltoje kasmetinės darbuotojų atostogos trunka 24 darbo dienas, Ispanijoje ir Portugalijoje – 22. Visose kitose ES šalyse trumpiausios kasmetinės atostogos, kaip ir Lietuvoje, trunka 20 darbo dienas.

REKLAMA

Lietuvoje reikėtų ilginti atostogas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad Lietuvoje reikėtų spręsti kasmetinių atostogų klausimą, nes vis kalbama apie poilsio poreikį darbuotojams, tačiau, palyginti su kitomis ES šalimis, atostogos Lietuvoje trumpiausios kokios tik gali būti pagal ES reikalavimus.

„Kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia nustatyta ES. Kitos vakarų šalys jau seniai turi nuo 25 iki 35 darbo dienų kasmetinių atostogų ir mes jau galėtumėme taip pat pradėti eiti ta linkme pridedant 2–4 dienas prie kasmetinių atostogų“, – tikina I. Ruginienė.

Inga Ruginienė (nuotr. Pauliaus Gvildžio)

LPSK pirmininkė teigia, kad Lietuvoje tikimasi, kad žmogus dirbs daug ir efektyviai, o atostogos yra tarsi našta darbdaviui.  

„Matydami situaciją šalyje, kai atlyginimai nėra tokie orūs ir dažniausiai žmogui, kad išlaikytų šeimą, reikia dirbti ne vienam darbe, o kartais pasitelkti ir antrą, ir trečią, tai iš tiesų galima pasakyti, kad lietuviai dirba labai daug, o ilsisi mažai“, – sako I. Ruginienė.

Ji pabrėžia, kad didelis darbo krūvis ir trumpas laikotarpis skiriamas poilsiui gali turėti ilgalaikių pasekmių. Dėl didelio darbo jėgos trūkumo, nutolinamo pensinio amžiaus privalu galvoti apie tai, kad žmonės turi kuo ilgiau išlaikyti aktyvų darbinį amžių.

„Turime kuo ilgiau išlaikyti savo darbinį amžių ir ne tik, kad darbinį, bet aktyvų darbinį amžių ir tai galime padaryti tik derindami darbo ir poilsio režimą“, – įsitikinusi LPSK pirmininkė.

REKLAMA

Įžvelgia ir ekonominę naudą

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ilgesnės atostogos yra gerai ne tik darbuotojams, bet naudinga ir žvelgiant iš ekonomikos perspektyvos – darbdaviai gali lanksčiau planuoti darbo procesą.

Pasak jo, suteikiant ilgesnes atostogas darbuotojams, padidinamas visos ekonomikos efektyvumas.

„Vasarą Lietuvos laisvalaikio paslaugų sektorius kenčia nuo vadinamojo savaitgalio efekto – savaitgaliais sulaukiama žmonių perteklius, didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų būna perpildytos, o darbo dienomis paklausa nedidelė, o darbuotojus išlaikyti, atlyginimus mokėti vis tiek reikia“, – sako ekonomistas.

Anot jo, jei žmonės vasarą atostogautų ilgiau, poilsiautojų srautai pasiskirstytų ir visiems nuo to būtų tik geriau: gyventojai pigiau gautų paslaugą, nes savaitgaliais kainos visur didesnės, o verslui būtų patogiau, nes srautai būtų tolygesni.

Žygimantas Mauricas

„Skandinavų šalyse įprasta atostogauti vieną mėnesį vasarą, o po to dar papildomai imti rudens ir žiemos atostogas, o kartais dar net ir pavasario. Tai iš viso atostogos ten trunka apie 7 savaites, taigi manyčiau, kad toks modelis būtų palankesnis ir Lietuvai“, – komentuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis svarsto, kad Lietuvoje mažesnę atostogų trukmę nei kitose Vakarų ar Skandinavijos šalyse lemia kelios priežastys. Viena jų – baimė galimai prarasti tarptautinį konkurencingumą, nes kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje – darbuotojai taip pat turi 20 darbo dienų trukmės atostogas.

REKLAMA

„Kita priežastis gali būti ir supratimo trūkumas, kad pailsėjęs darbuotojas dirbs efektyviau. Ir nebūtinai didesnis skaičius atostogų dienų lemia mažesnę per metus sukuriama to darbuotojo pridėtinę vertę“, – sako Ž. Mauricas.

Visgi jis pabrėžia, kad toks požiūris po truputį keičiasi, todėl Lietuvai dabar puiki proga pradėti galvoti apie galimą atostogų ilginimą pridedant po vieną ar dvi papildomas dienas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų