Mažesni mokesčiai dirbantiems ar čekis apsipirkti nukentėjusiems? Kuodžio idėjai pritaria ne visi

Vyksta nemažai diskusijų, kaip spręsti koronaviruso sukeltą ekonominę krizę. Neseniai buvo pasiūlyta mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Visgi dėl tokių pasiūlymų kyla nesutarimų, o kai kurie svarsto, ar vietoj to, nebūtų geriau biudžeto lėšų dalį panaudoti vartojimo čekiams.

Eurai (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)

Štai ekonomistas Raimondas Kuodis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigė, kad NPD diferencijavimą jau seniai siūlė tam, kad mažėjant darbo užmokesčiui, NPD automatiškai didėtų ir žmogui liktų daugiau pinigų.

Ekonomisto vertinimu, nelogiška dabar būtų leisti naudotis NPD tiems, kurie uždirba daugiau, nei pavyzdžiui, 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU šiuo metu ant popieriaus siekia 1358,6 euro neatskaičius mokesčių). O GPM tarifo mažinimas padėtų tik darbus turintiems, kas, pasak R. Kuodžio, taip pat nelogiška, nes ne ši žmonių kategorija per karantiną nukentėjo labiausiai.

„Geriau šias negautas dėl GPM ir NPD iniciatyvų biudžeto lėšas panaudot vartojimo čekiams su, tarkime, 2 mėnesių galiojimu – žmonės tikrai juos išleis, kitaip nei GPM mana iš dangaus, kuri nemaža dalimi bus sutaupyta.

Čekiai gali būti apriboti pagal sektorius, kuriuos norime paremti, taip pat, kad pirktume ne importą, o, pavyzdžiui, užsienio keliones“, – rašo R. Kuodis.

Dalis ekonomistų pritaria tokiam pasiūlymui, tačiau finansų ministras Vilnius Šapoka sako, kad geriau yra didinti NPD. 

REKLAMA

Vartojimo čekiai – taikli priemonė

Ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad dabar siūlomi mokesčių pakeitimai yra vadovėlinis išsigelbėjimo iš krizės pavyzdys, tačiau pastebi, kad mažesni mokesčiai reiškia ir mažesnes valstybės pajamas į biudžetą.

„Jeigu mokesčių sistema gerai sukonstruota, kaip pavyzdžiui, Vakarų šalyse, tai veikia automatiškai. Kai yra didelis mokesčių progresyvumas, žmonės, kurie daugiau uždirba ir krizės metu praranda pajamas, pereina iš daugiau apmokestinamos grupės į mažiau apmokestinamą. O kai ekonomika kyla, didėja atlyginimai, tai daugiau uždirbantys apmokestinami didesniu tarifu – tai vadinami automatiniai stabilizatoriai.

Kadangi Lietuvos mokesčių sistema iki šiol nebuvo sutvarkyta, automatiškai ji mažai veikia, todėl prezidento iniciatyva yra tokia vadovėlinė, bet suprantama – siekiama paskatinti vartojimą mokesčių sąskaita“, – sako R. Lazutka.

Romas Lazutka

Jis pabrėžia, kad šiuo atveju svarbiausiais dalykas, laikinų priemonių nepaversti pastoviomis, nes Lietuvai tai nebūtų naudinga.

Kalbant apie alternatyvas dabar esantiems pasiūlymams, R. Lazutka tikina, kad vartojimo čekiai būtų taikli priemonė. Viena vertus dėl to, kad tai būtų priemonė fokusuota į laiką, kai vyksta didžiausias kritimas, o kita vertus – tokius čekius galima orientuoti į tas prekes ir paslaugas, kurios yra gaminamos Lietuvoje.

„Jei GPM sumažins, o žmogus gavęs daugiau pinigų dėl to nusipirks kokį buitinį prietaisą, kuris gaminamas kur nors Italijoje ar Slovėnijoje, žinoma, kad Lietuvos ekonomikai teigiamos įtakos tai neturės.

REKLAMA

Iš kitos pusės, kai mokestis sumažinimas tiems, kuriems atlyginimas yra pusantro ar du tūkstančiai į rankas, tie žmonės ir taip vartoja tai ką jie nori, neskaičiuojant prabangos. Taigi, jei dėl mokesčio sumažinimo jiems liks truputį daugiau pinigų, jei tikrai nebūtinai lėks daugiau pirkti“, – svarsto ekonomistas.

Anot R. Lazutkos, žmonės šiuo metu daugiau galvoja apie ateitį, todėl galimai nevengia atsidėti ir juodai dienai. Būtent dėl to siūlomos priemonės gali nepasiekti tikslo skatinti ekonomiką, nes padidėjusią pajamų dalį gyventojai gali neišleisti kaip tikimasi, o atsidėti taupymui. 

Reikėtų taikyti ne visiems

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat mano, kad vartojimo čekius arba, kaip pats įvardijo, talonus, Lietuvoje būtų tikrai įmanoma pritaikyti.

„Pagrindinis veiksnys, kuris stabdo nuo vartojimo ir tai darys artimiausius 2–3 mėnesius yra nežinomybė, kas bus toliau. Žmonės supranta, kad reikia kaupti ateičiai, todėl atsargiau vartos. Būtent dėl to tikėtina, kad visos tos išmokos, kurios yra pervedamos, pavirs santaupomis“, – sako T. Povilauskas.

Jis pabrėžia, kad toks taupymas savaime nėra blogai, ypač jei žmonės neturėjo santaupų. Tokiu atveju gaunami papildomi pinigai sukuria tam tikrą apsaugą, visgi pagrindinis tų pinigų tikslas – skatinti vartojimą – nebūtų pasiektas.

Tadas Povilauskas

„Šiuo atveju, riboto galiojimo talonai būtų ganėtinai protingas sprendimas, nes tuos pinigus bet kokiu atveju reikėtų išleisti. Tačiau tai turėtų būti skiriama žmonėms, kurių pajamos nukentėjo nuo koronaviruso proveržio, nes logikos pinigus dalinti visiems irgi nėra. Biudžeto pinigus reikia leisti efektyviai“, – svarsto SEB banko ekonomistas.

REKLAMA

Jis tvirtina, kad pats gana skeptiškai vertina GPM tarifo mažinimo idėją. Anot jo, dabartinėje situacija būtų  galima apsiriboti ties NPD padidinimu ar vienkartine išmoka, nes būtina pasilikti rezervą, jei ekonomiką reikėtų skatinti ir kitais metais. T. Povilauskas teigia, kad GPM tarifo mažinimas atrodytų tikslingesnė idėja būtent kitais metais, o ne dabar.

Priemonė nėra svarstoma

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad riboto galiojimo vartojimo talonai, kaip alternatyva dabartiniams pasiūlymams nėra svarstoma, nes tam trūksta detalių ir pagrindimo ir laikosi pozicijos, kad NPD didinimas yra tinkamiausia priemonė, leidžianti padidinti pajamas mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

Vilius Šapoka

„Siūlymą dėl NPD didinimo vertiname teigiamai, o siūlymą papildomai prie NPD didinimo dar ir mažinti GPM nuo 20 iki 15 proc. atlyginimo daliai iki 3 vidutinių darbo užmokesčių, vertiname labai atsargiai. Šis pasiūlymas reikalauja plačių diskusijų“, – sako ministras.

Anot jo, įgyvendinus šį pasiūlymą didžiausią naudą pajustų ne tie, kurie uždirba mažiausiai, o tie, kurie uždirba daug. Pavyzdžiui, nauda uždirbančiam minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – 182 eurai per metus, o uždirbančiam 4000 eurų – 1117 eurų per metus.

V. Šapoka teigia, kad svarbu įvertinti ir tai, kad tai yra brangi priemonė – valstybės ir savivaldybių biudžetai dėl GPM tarifo sumažinimo už 2020 metus netektų apie 400 mln. eurų.

„Pasiūlymo mažinti GPM deklaruojamas siekis – skatinti vartojimą. Neapibrėžtoje aplinkoje mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių vartojimo elastingumas yra didesnis, o taupymo norma – mažesnė nei didesnes pajamas gaunančiųjų.

REKLAMA

Tai reiškia, kad būtent mažas pajamas gaunantys asmenys, pavyzdžiui uždirbantys MMA, yra linkę išleisti didžiąją dalį papildomų pajamų. Todėl manome, kad NPD didinimas, kurio naudą pajaustų būtent mažiausiai uždirbantys, būtų efektyvesnė vartojimo skatinimo priemonė“, – pastebi finansų ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 11 d. per pokalbius su Seimo valdančiosios daugumos ir opozicijos frakcijų vadovais aptarė būtinybę plėsti šalies ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Šalies vadovas pasiūlė sumažinti GPM tarifą.

„Kovojant su dabartiniais ekonominiais sunkumais itin svarbus teigiamų visuomenės bei verslo įmonių lūkesčių skatinimas. Laikinas GPM mažinimas naudą leistų pajusti ne tik dirbantiesiems, bet ir didintų Lietuvos įmonių konkurencingumą. Teigiamas GPM sumažinimo efektas pasijustų iš karto po to, kai būtų priimti atitinkami įstatymų pakeitimai“, – sakė G. Nausėda.

Šiuo metu GPM tarifas yra 20 proc. Juo apmokestinama dalis, kuri gaunama atėmus NPD. Kuo žmogaus alga didesnė, tuo GPM yra mažesnis.

Sumažinus GPM tarifą, daugiau pajamų į rankas liktų visiems gyventojams. Kuo didesnis gaunamas darbo užmokestis, tuo didesnė dalis liktų.

 


Rašyti komentarą...
S
Spiglys
2020-05-21 06:28:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sumažinkit visus mokesčius iki 10%. Ir būsite stebuklingai nustebinti. Tada nereikės jokių ekonomistų. Ir Lietuvai bus gerai ir žmonėms gyvenantiems Lietuvoje. Ir migrantai sugrįž į rojų.
Atsakyti
-2

!
!!!!
2020-05-21 16:06:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Blyn skaičiau iki tos vietos kur kalba ėjo apie tai, kad dirbantieji nenukentėjo ir viskas. Taip pyktis paėmė. Blyn! Kiek galima šert bomžus??!! Tai davai skelia tegu, kaip nukentėjo nedirbantys visai, asocialai ir pan??? Kaip??? Jie juk ar taip ar taip nedirbo!!! Taip ar taip gavo tas pačias pašalpas, kurias pragėrė! Vėl iš dirbančiųjų, eilinį kartą, nori atimt viską!! Tai gal laikas atimt pašalpas ir padaryt priverstinį darbą? Ką? Gal galų gale, nustokit švaistyt valstybės pinigus? Grąžinkim PNPD! Nes mes dirbam! Mes keliam šios šalies ekonomiką! Ne bomžai!!! Geriau tuos papildomus 200 Eur skirkit tiems, kas buvo prastovose! O ne asocialams. Siaubas. Tai dar stebisi, kad bėga visi iš Lietuvos. Vemt man nuo tų asocialų ir kitų tinginių verčia! Lai dirbt eina! Va tada kai žmogus dirba ir megaila jį paremt. bet ne,gi vargšai alkoholikai....
Atsakyti
-1

J
Jonas/Šliauka
2020-05-21 10:24:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sotus niekad negalvoja apie alkaną, kol alkanas nepradeda kast gerklės sočiam. Taip ir čia pas mus Lietuvoj. Tačiau, jeigu pajamos šeimoje, vienam asmeniui, yra 1000 eurų, tai tokiai šeimai jokios pagalbos nereikia ir apie jokią pagalbą negali būti šnekama. Pagalba turėtu būti skiriama vadovaujantis šeimos gaunamomis pajamomis, kurios yra fiksuojamos - VMI, Sodoje ir be jokių šeimos narių prašymų ar pareiškimų (išmaldos) ir jeigu ne laiku (pavėluotai) tai atliko, tai už tai turėtu būti atsakingi dirbantys VMI, Sodros pareigūnai.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų