Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Andrius Ufartas/Fotobankas

Andrius Ufartas/Fotobankas

Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pavartyti 1990 m. pradžioje (sausio – kovo mėnesiais) išleistus laikraščius („Atgimimas“, „Gimtasis kraštas“, „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Valstiečių laikraštis“) pasidomėti, kaip Lietuvos žmonės gyveno prieš 30 metų: ką pirko, pardavinėjo, kiek kainavo prekės, kur norėjo išvykti.

Būtina paminėti, kad situacija Lietuvoje 1990-aisiais buvo sudėtinga ne tik nepriklausomybės atkūrimo klausimu, bet ir dėl pinigų politikos. Net po kovo 11-osios Lietuva dar iki 1992 m. buvo Sovietų Sąjungos (SSRS) bendros pinigų sistemos dalimi. Istorikas Vidmantas Laurinavičius knygoje „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje“ pastebi, kad dėl tokios situacijos tikėtis ekonomikos stabilumo, o tuo labiau jos atsigavimo ir proveržio, nebuvo jokių galimybių.

REKLAMA

1991 m. rugpjūtį Lietuvoje veikė dvilypė pinigų sistema – rublių ir jų pakaitalų talonų, kurie tarp žmonių geriau prisimenami kaip vagnorkės ar žvėriukai. 1992 m. spalį Lietuvoje neliko rublių ir rinkoje cirkuliavo tik laikinieji pinigai talonai. 1993 m. birželį Lietuva galiausiai atkūrė savo nacionalinę valiutą – litą, kurį 2015 m. pakeitė dabartinis euras.

Laikinųjų pinigų talonų ir rublių santykis tada buvo 1:1 – 1 rublis lygus 1 talonui. Įvedant litus, talonai buvo keičiami jau santykiu 1:100, taigi 100 talonų tapo 1 litu. Na, o įvedant eurus, 3,4528 lito tapo dabar piniginėse turimu 1 euru.

Vidutinė alga dabar prilygtų 80 centų

To meto laikraščiuose galima aptikti daugybę darbo skelbimų, dažnai atlygio dydis nutylimas, tačiau beveik visuose pasiūlymuose pabrėžiama, kad darbuotojai bus aprūpinti būstu.

Visgi viename „Valstiečių laikraščio“ numeryje pavyko aptikti ir konkretesnį, jau su nurodytu galimu darbo užmokesčiu, skelbimą: „Aukštadvario profesinei technikos mokyklai nuolatiniam darbui reikalingas inžinierius statybininkas dėstytojo pareigoms, inžinierius statybininkas gamybinio mokymo meistro pareigoms.“

Už tokį darbą buvo siūlomas 170 – 200 rublių atlyginimas ir žadamas aprūpinimas gyvenamuoju plotu.

Darbo skelbimas

Darbo skelbimas

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, toks atlyginimas buvo mažesnis už vidutinį. 1996 m. Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Lietuvos statistikos metraštis“ galima aptikti, kad vidutinis darbo užmokestis į rankas 1990 m. siekė beveik 263 rublius.

REKLAMA

„Deja, statistinės duomenų eilutės, kuria galima būtų patikimai palyginti, dabartinius ir 1990 m. vidutinius darbo užmokesčius nėra. Dabartinius statistinius standartus atitinkanti darbo užmokesčio statistika yra skelbiama tik nuo 1995 m.“, – aiškina Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad jei jau tektų lyginti, 1990 m. vidutinis darbo užmokestis į rankas dabar siektų tik maždaug 0,8 Eur - 1 rublio vertė daugmaž 0,003 Eur. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019-ųjų pabaigoje vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 834 eurus į rankas.

„Apytiksliams skaičiavimams toks rublio kurso apskaičiavimo metodas būtų tinkamas. Tačiau dėl jau anksčiau minėto duomenų trūkumo pats tokio metodo nenaudočiau, jei reikėtų surašyti kainas cento tikslumu“, – pabrėžia D. Imbrasas.

Turguje daugiausia kainavo medus

Sprendžiant iš „Valstiečių laikraščio“ publikacijų, 1990 m. vasarį turguose buvo galima rasti bulvių, šviežių ir raugintų kopūstų, morkų, obuolių, kiaulienos ir kitų įprastų maisto produktų.

Brangiausias buvo medus – už jo kilogramą vidutiniškai buvo prašoma 11 – 12 rublių (apytiksliai 0,03 – 0,04 Eur).  Daržovių (bulvių, švieži kopūstai, burokėliai, morkos) kainos svyravo nuo 0,55 kapeikų iki 1 rublio – žvelgiant iš euro perspektyvos, daržovių kaina tada nesiekė nė cento (nuo 0,0016 iki 0,003 Eur).

Kiaulienos kainos, priklausomai nuo miesto, svyravo nuo 5 iki 8 rublių (nuo 0,015 iki 0,024 Eur) už kilogramą, lašinių turguje žmonės galėjo įsigyti už 5 – 7 rublius (0,015 – 0,021 Eur).

REKLAMA

Lyginant to meto kainas su dabartinėmis, galima akivaizdžiai pastebėti, kad produktų kainos išaugo net ne keletą, o keliasdešimt kartų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, medaus kilogramas turguje šių metų vasarį vidutiniškai kainavo 4,93 Eur – 160 kartų brangiau nei 1990-aisiais.

1990 m. vidutinė kiaulienos kaina Lietuvos turguose buvo daugiau nei 6 rubliai (0,018 Eur). Kiaulienos kaina Lietuvos turguose šių metų vasarį vidutiniškai siekia daugmaž 5 Eur – tai yra 290 kartų brangiau nei prieš 30 metų.

Tiek pat kartų brango ir grietinė. 1990 m. vasario mėnesį grietinės kilogramas kainavęs beveik 5 rublius (0,015 Eur) šiais metais kainuoja 4,02 Eur.

Turgaus kainos 1990 m. vasarį

Turgaus kainos 1990 m. vasarį

Ir nors kainų skirtumai atrodo milžiniški, LB ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju reikėtų rublius versti ne į eurus, bet lygint 1990 m. ir šių dienų kainas vertinant pagal perkamąją galią.

„Tokiam skaičiavimui galbūt palankesnis vertinimas būtų per įperkamumo vertinimą, t. y. pabandyti įvertinti kokį kiekį tam tikros prekės ar paslaugos gyventojai galėjo įpirkti 1990 m., remiantis to meto statistika, ir kiek dabar, remiantis dabartine statistika“, – teigia D. Imbrasas.

Taigi, ko ir kiek už vidutinį atlyginimą į rankas buvo galima nusipirkti prieš 30 metų ir dabar?

1990 m. vasarį už 262 rublius žmogus būtų galėjęs nusipirkti beveik 22 kg medaus, kurio kaina 11 rublių už kilogramą. Dabar už vidutinį neto atlyginimą, kuris praėjusių metų pabaigoje siekė 834 eurus, gyventojai galėtų nusipirkti apie 170 kg medaus, kai jo kaina 4,93 eurai už kilogramą, taigi beveik 8 kartus daugiau nei tada.

REKLAMA

Kitas pavyzdys – bulvės. Prieš tris dešimtis metų kilogramas bulvių vidutiniškai kainavo 53 kapeikas, taigi už tuometinį atlyginimą būtų buvę galima nupirkti 496 kg. Dabar bulvės kainuoja 40 centų, o išleidžiant visą vidutinį atlyginimą būtų galima įsigyti 4 kartus daugiau bulvių - virš 2 tūkst. kg.

Į eilę dėl daktariškos dešros

Nors iš dalies tuomet buvusias kainas galima lyginti su dabartinėmis, pasak D. Imbraso, toks palyginimas taip pat turi savo kabliukų.

„Šiuo atveju labai svarbu suprasti 1990 m. buvusią ekonominę padėtį. 1990–1993 m. buvo laikotarpis, kai Lietuva perėjo iš Sovietų Sąjungos planinės ekonomikos prie laisva rinka pagrįstos ekonomikos.

Sovietų Sąjungos sistema buvo netvari – darbo užmokesčiai viršijo darbuotojų darbo našumą, kainų lygis buvo žemas ir reguliuojamas valstybės, tuo metu prekių visada trūkdavo. Šiuo laikotarpiu nors daugelis žmonių ir turėjo santaupų, jų išleisti prekėms ir paslaugoms negalėjo. Dėl kiekvieno didesnio pirkinio tekdavo stoti į eilę, dažnu atveju net susidarydavo eilės prie tokių elementarių produktų kaip daktariška dešra“, – pasakoja ekonomistas.

Anot jo, tuo metu buvo sukurta savotiška turtingumo iliuzija – atrodė, kad gyventojai turi daug pinigų, tačiau dėl prekių trūkumo nieko nusipirkti negalėjo. O valdžios institucijos nustatydamos žemas prekių kainas, šią iliuziją išlaikė.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas (nuotr. Lietuvos banko)

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas (nuotr. Lietuvos banko)

„Tokia padėtis laisvoje rinkoje neišsilaikytų – didelis prekių trūkumas sudarytų sąlygas pardavėjams stipriai didinti kainas kol prekių pasiūla ir paklausa susilygins. Būtent tai ir įvyko Lietuvoje, kai 1991 m. lapkričio mėn. buvo priimtas sprendimas liberalizuoti kainas. Kaip stipriai to meto prekių pasiūla buvo mažesnė už jų paklausą puikiai iliustruoja infliacijos rodikliai.

REKLAMA

1991 m. sausio–spalį mėn. kainoms kas mėnesį didėjant apie 10 proc., vien per lapkritį ir gruodį jos padvigubėjo, o 1992 m. infliacija siekė beveik 1200 proc. Ši korekcija iš esmės tęsėsi iki 1994 m. Po jos prekių ir paslaugų kainos buvo maždaug 250 kartų didesnės nei 1990 m“, – aiškina D. Imbrasas.

Žvilgsnis į Vakarus

Prieš 30 metų į laikraščius pradėjo veržtis ir į dabartines panašios komercinės reklamos. Laikraštyje „Respublika“ galima aptikti reklamuojamą mineralinį vandenį, elektrinį skustuvą, priemones plaukas, kremą po skutimosi. Ir nors šios reklamos kartas nuo karto pasirodo ir patraukia akį, labiausiai dėmesį prikausto šalia įvairių reklamų publikuojami skelbimai, kuriuose – lietuvių prašymai, kad juos užsienyje gyvenantys tautiečiai pakviestų pas save ir padėtų susirasti darbą.

„Gerbiami tautiečiai, norėčiau išvykti į užsienį ir užsidirbti pinigų. Būčiau dėkingas, jeigu atsirastų lietuvių, galinčių atsiųsti kvietimą, o nuvykus parūpinti darbą“, – rašoma viename iš skelbimų.

Kitame skelbime rašoma: „Vidutinio amžiaus šeima – vyras ir žmona – norėtų susipažinti su tautiečiais iš VFR (t.y. Vokietijos federacinė respublika arba tiesiog Vakarų Vokietija, – red. past.), kurie galėtų atsiųsti kvietimą. Sutiktume mėnesį padirbėti nuimant derlių. Sekančiais metais pakviestume paviešėti Klaipėdoje.“

Buvo publikuoti ir keli skelbimai, kuriuose pradedantieji arba besiruošiantys tapti ūkininkais ieškojo darbo užsienio ūkiuose, norėdami pasipraktikuoti ir šiek tiek užsidirbti.

„Du broliai, jauni dori lietuviai, besiruošiantys tapti ūkininkais, per vasarą norėtų padirbėti užsienyje žemės ūkio darbininkais. Šiek tiek kalbame angliškai ir vokiškai“, – teigiama skelbime.

REKLAMA

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pasakoja, kad migracijos srautai pradėjo keistis nuo 1989 – 1990 m. Iki tol, Sovietų Sąjungos (SSRS) laikais Lietuva visą laiką turėjo teigiamą migracijos skirtumą, o 1990 m. – pirmą kartą neigiamas – apie 8 tūkst.

„Šiuo atveju neigiamas skirtumas atsirado daugiau ne dėl išaugusios emigracijos, kiek dėl sumažėjusios imigracijos iš buvusios SSRS“, – pabrėžia A. Sipavičienė.

Žvelgiant į žmonių skelbimus to meto laikraščiuose, galima pastebėti, kad populiariausios šalys, į kurias lietuviai norėjo išvykti – JAV, Vokietijos Federacinė Respublika, Australija, Šveicarija.

1990-ieji laikraščiuose

1990-ieji laikraščiuose

Tačiau TMO Vilniaus biuro vadovė pasakoja, kad migracijos srautai buvo labai skirtingi. O į Vakarų šalis emigracija buvo tik simbolinė. Viena iš priežasčių – ten vykstant reikėjo vizų, kvietimų.

Anot jos, vyko emigracija ir į Rytus – buvusias SSRS šalis. Buvę imigrantai pradėjo grįžti į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą.

„Emigracija į Vakarus, nors skaičiai simboliniai – ryškus augimas prasidėjo nuo 1989 m., o piką pasiekė 1990 m. – tik liberalizavus išvykimus, nes anksčiau norint išvykti iš SSRS reikėjo gauti leidimą. Tada į vakarus išvyko apie 3,8 tūkst. gyventojų.

Kadangi emigracijai reikėjo kvietimo ir vizos – pagrindinės emigracijos šalys ir buvo tos, kur gyveno didesnė tautiečių dalis – Izraelis, Lenkija, JAV, Vokietija – jie ir galėjo atsiųsti kvietimą“, – pasakoja A. Sipavičienė.

Ji pabrėžia, kad tada labai išaugo ir nelegali migracija – buvo vykstama trumpam su kvietimu ar turistine viza, bet išvykusieji pasilikdavo ten nelegaliai. Tokių atvejų buvo apie 60 proc.

REKLAMA

„Norint imigruoti, kad ir laikinai, jei ne bevizis rėžimas, o tuomet beveik visur buvo griežtai ribojanti imigracijos politika, reikėjo, kad kas nors pakviestų, pavyzdžiui giminės, draugai, jei darbui – darbdaviai. Tad realiai tuo metu galėjai vykti į užsienį tik turėdamas kvietimą“, – aiškina TMO Vilniaus biuro vadovė.

Pagrindinės priežastys lėmusios emigraciją iš Lietuvos –  žmonėms ilgai nebuvo leidžiama išvykti, todėl atsirado didelis potencialas ir jis realizavosi. Kitas svarbus veiksnys buvo ekonomine situacija Lietuvoje ir naujos galimybės vakaruose. Į Rytus – daugiausia vyko repatriacija – tų šalių piliečių grįžimas į tėvynę.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1990 m. iš Lietuvos iš viso emigravo 23,6 tūkst. gyventojų.

jo
2020-03-11 15:34:18
geriausia buvo prie rublio,gaudavau 80 rub.uztekdavo ir pasitaupyt maisto kainos zemos buvo ,tiesa prekiu pasirinkimo nebuvo bet nebadavom eiles atstovedavom prie mesytes ir visai neblogai buvo darbo ,butus jaunos seimos gaudavo ir kaimai klestejo visi dirbo o kuris prasikalsdavo darbo kolektyve nusvarstydavo o gerus darbuotojus premijom apdovanodavo ,masinai isigyt be eiles...buvo laikai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Adelė 2020-03-18 19:07:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vienas pavyzdys.Prie sovietų maisto parduotuvėje nebūdavo ką nusipirkti,išeidavai pustuščiu krepšiu(išskyrus tuos,kurie gaudavo po blatu arba darbe prisivogavo).Dabar visi išvažuoja iš parduotuvių pilnais vežimėliais visokiausių gėrybių.Ir vis vien jiems blogai.Dabar visas pasaulis atviras,važiuok dirbti,mokytis,ilsetis kur nori.   ATSAKYTI
Gintaras 2020-03-15 18:56:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Dar prisiminiau. Kinas. Už vieną rublį trys suaugę ir vienas vaikas galėjo žiūrėti. Suaugusiam bilietas 30 kapeikų, vaikui 10 kapeikų. O animaciniai iš viso buvo po 5 kapeikas bilietai. Be to, kino salės buvo ne tik visuose miestuose, bet ir kaimuose. Ar tai mokykloje, ar kultūros namuose. O dabar? Važiuoti tenka 6 kiilometrų į kiną ir dar po 5-9 € už bilietą mokėti. O kokybė tai ką žinau... jei ne 3D, tai nelabai ką ir skirsi. Kinas kaip kinas. Žinoma, buvo pabraižytos kino juostos, kartais nutrūkdavo. Bet tai juk 30 ir daugiau metų atgal! Dabar technika būtų pažengusi ir pas sovietus. Be abejo.   ATSAKYTI
Gintaras 2020-03-15 18:50:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
"...1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro". Aš kaip tik manau, kad dabartinis 800€ vidutinis atlyginimas neprilygsta tarybiniams 200 rublių. Prisiminkime, kad duonos kepaliukas buvo 20 kapeikų (didesnio svorio, nei dabartiniai), batonas 22 kapeikas. Sąsiuvinis (su saustuku viduje) 2 kapeikas. Ledų kainos svyravo nuo 7 kapeikų (vaisinių) iki 22 kapeikų (eskimo, plombyras ant pagaliuko), kakavinės pasagėlės 8 kapeikas, menkė 70 kapeikų, kiauliena nuo rublio 40 kapeikų iki 2 rublių 20 kapeikų. Daktariška dešra nebuvo tokia krakmolo maišalynė kaip dabartinės ir kainavo apie pusantro rublio, nors jų gamybos savikaina siekė net 10 rublių (buvo dengiama iš valstybės), joje buvo ypatinga sudėtis, labai brangi ir kokybiška. Tokios dešros dabar niekur nerasi. Limonadas kainavo 10 kapeikų, mokėti tekdavo 30, nes butelys 20 kapeikų. Radai butelį- parduotuvėje už jį gauni kepalą duonos. Saldus varškės sūrelis kainavo 9 kapeikas, buteliukas Pertusino nuo kosulio 7 kapeikas. Ir t.t. O dabar? Be euro nieko nėra praktiškai. Mokykloje už 30 kapeikų išeidavo sriuba, cepelinai ir kompotas su bandele! Puikiai tą pamenu, nes su 50 kapeikų išėjęs į mokyklą ir ledų dar nusipirkdavau. Taigi, dabar žmonės taip negali gyventi iš 400€. Tiesiog negali, neįmanoma.   ATSAKYTI
Grigorij 2020-03-15 22:17:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gintaras,
aciu, brolau - TIKRA TIESA!!!  
Lietuvis 2020-03-14 10:16:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Tautos problema knisimasis praeityje. Mažiau apie šūdiną laikmetį kalbėti reikia.   ATSAKYTI
Mumu 2020-03-13 15:55:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Tuo laiku musu seima pasistate dideli,patogu nama..ps.   ATSAKYTI
Įdomu 2020-03-14 10:13:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Kur plytas pirkote? Tikriausiai vogėte... Juk privatiems asmenims, kad pirkti statybinės medžiagas reikėjo paskyros.  
Mumu 2020-03-13 15:54:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Tuo laiku musu seima pasistate dideli,patogu nama..ps.   ATSAKYTI
Revoliucija 2020-03-13 09:53:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Pastebejau , kad daugiausiai cia raso tie kas negyveno TADA arba is tetu dedziu ir teveliu pasokojimu kaip buvo tada gera gyvent , nieko netruko , darbas buvo , daznai visokios revoliucines sventes , kartais kokioje komsomolkej mandarinu bananu ismesdavo tik pora valandu eiles ir jau grauži, o desros atveze tai dar pora valandu eilej , kitoj parduotuvej kazko dar atveze ir vel eile .... ech kaip gera buvo eilese ir paraduose gyvent. Įdomu kaip musu jaunimas dabar tuo megautusi... :)   ATSAKYTI
Grigorij 2020-03-13 20:44:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Revoliucija,
puse savo gyvenimo isgyvenau LTSR, kita puse - LR. Tai kad galiu palyginti. Ir dauguma cia rasanciu ne is "palubinskio" gyria Tarybu laikus. Perskaitykit: zmones dalinasi savo patirtimi. Tai Jurate Vazgauskaite ir Enrika Gecaite tada negyveno, bando kazka isskaiciuoti.
Siaip, jei SIANDIEN pradetu kazka pardavineti ANOM kainom - paziuretumet, kokios eiles iskart susidarytu!!! O jei pradetu VISKA pardavineti, dar suteiktu ANAS socialines garantijas, darbo uzimtuma, nemokama aukstaji issilavinima - tai jokio "nepriklausomybes" noro neliktu. Nes, Jus galit pasakoti kam nors kitam, tik ne man, kad 90-is verzetes is TSRS, nes buvote pavergti, isnaudojami, rusinami. Gi daugiausia norejot Vakaru Vartotojisko Rojaus, pieno upiu ir kisieliaus krantu! Dar kelet sau uodega, kaina, nieksiskai "Rusa" isduodant, net soke i NATO. O vistiek nieko gero neisdege, juolab, prisimenant, kaip II Pasaulinio karo metais, be jokio sazines grauzimo 95% "islaisvinot" LR nuo SAVO beginkliu zydu, juos demonizave, nes yra Auksciausioji Teisybe! Sventoje Marijos Zemeje TVARKA BUS (c). Su lietuviais, ar be ju, priklausomai nuo to, ar sugebesit atsitoketi, atgailauti, grazinti i vieta 90-is masiskai pavaziavusi stoga. Ka pasejot, ka pasesit...  
Pasiilgusiems 2020-03-13 09:36:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
Informacija tiems kas pasiilgo visko nemokamo , kur nereik dirbti , galima vogti, viskas už tave suorganizuota padaryta, netgi trusiku spalva nurodyta : sekmadienį is traukiniu stoties isvyksta Raudonas pojezdas į lodorių tevynę Moskolija , su išleistuvem ir be ašarų...bilietų nebus, maistas apmokėtas , arbata dalins traukinio palydovė is Krymo   ATSAKYTI
Barbora 2020-03-16 22:01:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Iskrypeiu, pasiputusiu ir pilnu erogancijos yra visose tautose, bet lietuviai tai tikriausiai pirmaujantys, todel ir issiblaske po visa svieta, vis iesko kur geriau. "Moskoliai" turi savo tevyne ir ja didziuojasi, o musiskiems visur bogai ir vis jiems rusai kalti. Neveltui ateityje tokios kaip Lietuvos net neliks. O tarybiniais lakais gal ir truko bananu, bet vaikai buvo mokyklose maitinami naturaliu maistu ir mokslai buvo nemokami. Ir dar didelis klausimas,kas butu buve po 30 metu esant sajungoje su Rusija. O kas liecia vagystes, tai zmogau issiskalauk galva, po nepriklausomybes visa Lietva buvo isvogta.   
DŽINSAI 2020-03-13 09:02:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nu, su suplėšytais skarmalais niekas tikrai nevaikščiojo...   ATSAKYTI
rašytojai 2020-03-13 08:13:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
įdomu, ar tie ''autoriai'' gyveno tais laikais? Nemanau- kitaip taop smarkiai nenusirašytų..   ATSAKYTI
Tv3.lt 2020-03-12 23:23:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Reikėtų tokius straipsnius neleisti komemtuot.   ATSAKYTI
Wdfq 2020-03-12 16:42:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Vienintele tiesa straipsnyje- kad kainos pakylo 200-300 kartų. Visa kita- propogandinis melas   ATSAKYTI
Grigorij 2020-03-12 07:07:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Aditmetika paprasta. Ir LTSR, ir nepriklausomoje LR, kai vyko rubliu, ar vagnorku denominacija, tai automatiskai keitesi kainos. Tai kad daugikliai 10, 100 reiksmes neturejo. Be abejo, kainas kiek apvalino didejimo link. Be abejo, infliacija buvo. Ko noreti, kai valstybine visaliaudine nuosavybe buvo isporceliojama, VISA Gamyba naikinama, kolukiai isdraskomi. Taigi, prisigyvenom, kad be ES paramos - ne pro kur! O kokie ereliai buvot, svajojot britus bekonais uzmetyti, kaip prie Smetonos! Gi nuo kitu metu, ivertinus brekzita, dar koronavirusa, gausim ZYMIAI maziau! Jei truksta smegenu - tai jokia NATO nepades!   ATSAKYTI
Emilija 2020-03-12 06:55:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Kadangi buvau jauna ir dirbau mokytoja, i Kryma vaziuodavau 2 kartus per metus.
Aisku, tokio prekiu pasirinkimo nebuvo, bet, kad jo ir nereikejo.    ATSAKYTI
Grigorij 2020-03-12 05:55:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Neuzilgo ateis diena, kai patys lietuviai prakeiks ir Kovo11 - Lietuvos griovimo diena, ir tuometinius "laisvintojus", kurie mane, kad "Rusu Imerija" griauna, o sugriove Lietuva, vis daugiau laisvina ja nuo lietuviu. Kaip dabar RU rusai prakeikia Jelcina ir Gorbaciova. Per 30 metu buvo viskas pras*kta, ypac per vienpusiska permanentini kara su "Rusu". O kai atejo koronavirusas - LR visiskai bejege: be lesu su degradavusiais, nesiruosianciais mobilizuotis, aukotis, bent paklusti disciplinai lietuviais. O TV3 vis kvaisina zmones.   ATSAKYTI
Grigorij 2020-03-12 06:13:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Zmoniu kvaiisinimui TV3 zveriskai isnaudoja Jurate Vazgauskaite. Dabar ir Enrika Gecaite pajunge. Bande ir Monika Kasnikovskyte pajungti. Bet mergina pabande, pabande, ir is to liuno pati issikapste. Maladec, mergyte!  
Tu 2020-03-12 23:20:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Varyk į tą savo Rusije. Ko čia sėdi. Jeigu taip gerai Rusijoj.  
Grigorij 2020-03-13 07:12:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tu,
nieko kito tu man ir negali pasiulyti. O kodel as is jusu, "issilaisvinusiu", patriotiskai tepanciu slides, laisvai ir demokratiskai issilakstanciu i airijas, turiu imti pavyzdi, ir begti is Gimtos Lietuvos? Ne, as noriu tokiems i akis ziureti, ir, tikiuosi dar sulaukti, kai Kovo 11 ir Sausio 13 bus paciu lietuviu prakeiktos. O-O-O, jei matyciau, kad buvote okupuoti, pavergti, rusinami, genocidinami, tai, be abejo, buciau jusu puseje. O taip... verzetes pruo atvirus vartus, pabegot, klastingiausia isduodant, nuo broliskos Meskos pas priesiska Vilka. Ir jokia ES, NATO jusu neisgelbes...  
Dariukas 2020-03-11 21:18:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
-14
Smagu, kad per tiek metų Lietuvos ekonominė situacija stipriai gerėja, specialistai gauna padorias algas, pagalbiniai ne, bet normalu. Mano atlyginimas šiuo metu yra 2050eu į rankas, dirbu valdišką darbą. Kopija iš rekvizitai.lt mano kompanijos

Darbuotojai 251 darbuotojai (apdraustieji)
Vidutinis atlyginimas 2 785,45 € (2020 m. sausis) Atlyginimų istorija »

Tad, jei gaunate 500eu, eikit kitur, ieškokit, pažįstami Lietuvoj uždirba 1500-2000eu, man keista, kad tiek verkšliantojų. Juk atitinkamai moka už darbo pobūdį ir pareigas   ATSAKYTI
Mociute 2020-03-11 20:13:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Kiekviena valdzia turi savo ir geraja ir blogajs puse.Mus pradejo daryti ubagais tada,kai is 100 rubliu pasidare 10 rubliu, o turguje kainos nesikeite ,tai tuo paciu ir viskas pradejo brangti ir brangsta iki siol.Maisto buvo maziau, bet niekas nebadavo ,kaimieciai i turgu visko privezdavo ,eiles parduotuvese,o ypatingai pries sventes tai gerokai ,,uzknisdavo,, stovedavom prie silkes ,zuvies,msndarinu apelsinu,, bananu ,o mandarinai kainavo 1rb10kap ,apelsinai 1rb 40kap,,kas is to ,kad dabas ju nors tonom pirk ,jau net vaikam nusibode.
Ir nuogi nevaiksciojom,nei basi ,nebuvo benamiu ,kas venge darbo ,veltedziaivadinosi ir idarbindavo prievarta ,aisku ,nei direktoriaus kede .bet privalejo dirbti..Betvarkes buvo daug ,daug ka keisti reikejo,bet sugriauti ar parduoti lengviau , turbut griaudami galvojo ,kad cia rusam kenkia,bet ubagais padare savo piliecius ,isvare i svetimas salis:-)   ATSAKYTI
jo 2020-03-11 20:00:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
tai vot,mokesciai uz buta buvo pora stiklainiuku medaus,okiek dabar   ATSAKYTI
buvusi juodadarbe 2020-03-11 19:54:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
kazkas raso kad metus taupydavo,kad cia prie juros nuvaziuot trim dienom, tad patys kalti.Buvo profsajungos kurios kasmet apmokedavo ekskursiju per atostogas kurias patys nusipirkdavom puse kainos,tik reikejo dometis.Vaziavau kasmet ir ilsejausi prie kokios norejau,juros,ezero ir upes, aisku tarybu sajungos ribose ir kaip siandien pamenu bilietas i Maskva kainavo 14 rubliu o uz 50 galejei nuvaziuot traukiniu i Vladivostoka tai buvo prieinama visiems kurie norejo.Pensininkes varydavo i Gruzija prekiu o dabar pensininkai gali varyt poilsiau ziuredami pro savo langa,nes didzioji dalis net svajoniu tokiu nebeturi atidirbe ir visa gyvenima mokeje mokescius.   ATSAKYTI
Rimas 2020-03-11 19:22:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Per pinigu keitimus mus apvogdavo   ATSAKYTI

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Degalų kainos
Karantino metu šalies degalinių apyvarta kai kur krito ir trečdaliu. Tačiau bent tiems, kas dar gali važiuoti ir važiuoja yra gera žinia – atsiranda vis daugiau vietų, kuriose ...
 (nuotr. Fotodiena.lt)
Didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose vasarį, palyginti su šių metų sausiu, buvo mažesni. Visgi didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos penkiaženklės, ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. ...
Pasienis (nuotr. stop kadras)
Pasienyje su Latvija, ties Grenstalės-Saločių patikros postu susiformavo kelių kilometrų vilkikų eilės. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas ...
Veido kaukės Norfoje
„Facebook“ kilo pasipiktinimo banga dėl to, už kokią kainą prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse dabar pardavinėjamos veido kaukės, kurias rekomenduojama dėvėti viešose ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų