Socialiniuose tinkluose neretai galima susidurti su reklamomis ar pranešimais, kuriuose siūloma pelningai investuoti, pateikiamos sėkmės istorijos, kaip greitai užsidirbti. Visgi į tokius pranešimus reikėtų žvelgti atsargiai – dažnu atveju iš žmonių taip bandoma išvilioti pinigus.

Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pasakoja, kad kone kasdien sulaukiama skundų, kai žmonės, susigundę greitu uždarbiu investuojant, apgaunami ar įtaria pakliuvę į tokią situaciją.

Dažniausiai pastaruoju metu pastebima apgaulė – feisbuko reklama ar įrašai apie garsenybių sėkmės istorijas. Paprastai jose pasakojama, kaip joms neva pasisekė, kaip tapo turtingi nieko neveikdami – investavo nedidelę turimų lėšų dalį ir per trumpą laiką turima suma smarkiai užaugo. Tokiais pasakojimais susigundę žmonės ir patys investuoja į nurodytus tinklapius.

„Pamato, jiems tas žmogus žinomas, atrodo, kad juo galima pasitikėti, jis negalėtų viešai meluoti internete. Žmonės tiki tuo, kas skelbiama internete, susigundo pabandyti tą patį. Taigi paspaudžia nuorodas į siūlomą tinklapį, užsiregistruoja ten, o tada su žmogumi susisiekia konsultantas, kuris pasiūlo pervesti pradinę sumą“, – pasakoja A. Šilagalis.

REKLAMA

Pasak jo, pradinė suma dažniausiai būna labai nedidelė – apie 250 eurų, kartais šiek tiek daugiau. Investavus pradinę sumą žmogui sekasi, per kelias dienas investuoti pinigai gali „padidėti“ iki dešimt kartų.

„Kylant uždarbiui – kyla ir apetitas. Žmogui pradedama siūlyti ar net primygtinai rekomenduojama investuoti ir daugiau, pavyzdžiui 5 tūkst. eurų“, – sako LB Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas.

Dažniausiai, kai žmogus nusprendžia, kad nori baigti sandorius, parduoti turimas investicijas ir atgauti tai, kas įmanoma, su konsultantais būna nebeįmanoma susisiekti, o investicijų vertė krinta.

„Neberanda galų, su kuo susisiekti arba jam parodoma, kad per naktį jo investicijos dėl vertės kritimo arba dėl pritaikytų mokesčių nuvertėjo ir jis net nebeturi, ko atsiimti“, – aiškina A. Šilagalis.

Pinigai pervedami į užsienio šalių sąskaitas

Tokių apgaulių metu žmonių pervesti pinigai nukeliauja į užsienio šalių sąskaitas: „Lėšos visada pervedamos į užsienio šalių sąskaitas, dažniausiai jos pirmiausia patenka tarpininkams, iš kurių nukeliauja mums nežinoma kryptimi. Žmonės mano, kad jie susikuria sąskaitas registruotame, prižiūrimame finansų rinkos dalyvyje“, – aiškina A. Šilagalis

Jis pabrėžia, kad sąskaitas, į kurias pervedami pinigai, gali valdyti ir Lietuvos tarpininkas, tačiau dažnu atveju jie pervedami į Estijos, Kipro, Maltos ar kitas įmones, o kartais bendrovėms, kurios verčiasi realių pinigų keitimu į virtualias valiutas.

Supratę, kad juos apgavo, žmonės dažnai patys bando rašyti įmonėms, tačiau jokių atsakymų negauna. Tada ieškoma institucijų, kurios prižiūri tokias įmones, bet, kaip sako specialistas, geriau pasidomėjus suprantama, kad įmonė niekur neregistruota ir jos niekas neprižiūri.

REKLAMA

Pasak A. Šilagalio, ieškoma kitų būdų susigrąžinti pinigus, pavyzdžiui bandoma kreiptis į bankus dėl apmokėjimo grąžinimo (angl. chargeback) paslaugos. Ši paslauga taikoma tais atvejais, jei už sumokėtą sumą nebuvo suteikta paslauga ar pristatyta prekė – tokiais atvejais klientas gali reikalauti grąžinti pinigus.

Visgi pabrėžiama, kad investavimo atveju tai negalioja: „Jei tikslas – investavimas, tai niekas nepadės susigrąžinti pinigų“, – sako A. Šilagalis.

„Apmokėjimo grąžinimo paslauga netaikoma, nes operacija buvo inicijuota su kliento sutikimu. Dėl pastaruoju metu dažnai pasitaikančių atvejų, kai klientai investavimo operacijoms atlikti panaudoja mokėjimo korteles ir vėliau bando neva investuotas lėšas susigrąžinti, apmokėjimo grąžinimo paslauga yra netaikoma“, – aiškina „Swedbank“ atstovai.

Specialistai teigia, kad jei transakcija buvo patvirtinta ir įvykdyta, jeigu žmogus sąmoningai tai padarė, atgauti pinigų beveik neįmanoma. Tačiau išimtinais atvejais galima bandyti dirbant su teisėsauga bei užsienio institucijomis, pavyzdžiui, jei pinigai nusiųsti į įmonę, kuri veikia Europos ekonominėje erdvėje. Visgi tokie atvejai labai reti.

Bando apgauti dar kartą

Specialistai pastebi, kad su asmenis, kurie jau neteko pinigų tariamai investuodami, dažnai bandoma apgauti dar kartą. Antrosios apgaulės metu su nukentėjusiu asmeniu susisiekia tariamos advokatų kontoros, konsultantai, kurie dažniausiai būna užsieniečiai.

Pasak A. Šilagalio, tie asmenys žino, kad žmogus nukentėjęs nuo kažkurios konkrečios įmonės ir pasiūlo už mokestį, pavyzdžiui, 10 proc. sumos, kurią prarado, padėti susigrąžinti visą sumą. 

REKLAMA

Pasirodo, ne vienas nukentėjęs bandė tuo pasinaudoti, visgi nėra žinoma, kad kam nors būtų pavykę susigrąžinti prarastus pinigus.

„Pinigus jau praradusio žmogaus, jau sukčiai iškart nepaleidžia. Jie bando dar vieną sukčiavimo metodą – pasiūlo galimybę susigrąžinti lėšas ir tikimasi, kad bus naiviai patikima, tokiu atveju žmogus nukenčia du kartus“, – pasakoja A. Šilagalis.

Prarandamos sumos mažėja

Pasak Lietuvos banko atstovų, sumos, kurios tariamo investavimo metu būna išviliotos iš gyventojų, mažėja. 2018 m. žmonės prarado virš 1 mln. eurų, o 2019 m. – 0,3 mln. eurų. Manoma, kad toks sumažėjimas susijęs su naujomis LB galiomis – nuo praėjusių metų gavęs teismo leidimą, bankas gali blokuoti svetaines, kurios neleistinai teikia ar reklamuoja investicines paslaugas Lietuvoje.

„Mes stebim internetą, gauname žmonių skundus, gauname atsakingų žmonių pranešimus. Gavę tokią informaciją, galime surinkti įrodymus ir pateikti juos teismui. Tada su jo leidimu blokuojame svetaines“, – aiškina A. Šilagalis.

Pasak jo, šiuo metu yra užblokuota 50 svetainių. Daugiau nei 150 svetainių, kurios galimai sukčiauja, yra įtrauktos į vadinamąjį nelegalų sąrašą. Jame esančios svetainės Lietuvoje paslaugų teikti negali, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad būtų užblokuotos. Į šį sąrašą įtraukiamos ir tos svetaines, apie kurių nesąžiningą veiklą informuoja ir užsienio priežiūros institucijos.

REKLAMA

Svetainių, kurios neleistinai teikia ar reklamuoja investicines paslaugas, užblokavimas trunka iki dviejų savaičių. A. Šilagalis pripažįsta, kad tai nemažas laiko tarpas, ypač jei apie svetainę sužinoma tik tuomet, kai jau yra nukentėjusiųjų.

„Mes žmonėms visada rekomenduojame – jei jaučiate, kad jus apgavo, kreipkitės į teisėsaugos institucijas. Lietuvos bankas gali ir turi galimybę tirti investicines paslaugas, bet kai yra sukčiavimas – teisėsauga turi dar platesnes galimybes“, – atkreipia dėmesį A. Šilagalis.

Investicijų be rizikos nebūna

Specialistai teigia, kad milžiniškos grąžos be didžiulės rizikos ir nieko nedarant – nebūna. Todėl skelbiamomis sėkmės istorijomis nereikėtų.

„Jeigu tai atrodo per gerai, greičiausiai tai ir yra per gerai. Žmonės sąmoningai tikrai neatskleis paslapčių, kaip uždirba milijonus“, – pastebi LB Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žmonės gali investuoti į patikimesnius dalykus, pavyzdžiui, Vyriausybės obligacijas: „Tai nėra šiuo momentu pelningiausias produktas, bet jis yra saugus, nes už jį garantuoja valstybė.“

A. Šilagalis pamini ir investicinius fondus, kurie, pasak jo, yra mažiausiai žinių, patirties ir laiko reikalaujantis produktas: „Įsigyji profesionalų valdomo fondo vienetų, patiki jiems savo pinigus ir visą darbą atlieka jis. Bet šiuo atveji tikėtis milžiniškos grąžos nereikėtų. Labiau patyrę investuotojai gali rinktis sudėtingesnius produktus – investuoti tiesiogiai į akcijas, kur jau reikia stebėti rinką, atlikti tam tikras analizes, obligacijas, išvestines finansines priemones.“

Anot jo, investicijų spektras yra gana platus, tačiau patartina, neinvestuoti ten, kur trūksta žinių, norint investuoti reikėtų pasirinkti patikimus partnerius, paslaugų tiekėjus – geriausia, įsteigtus Lietuvoje. A. Šilagalis pabrėžia, kad tokiu atveju ne tik bus bendraujama lietuviškai, bet iškilus problemoms bus galima kreiptis ir į Lietuvos banką.

Jautukas.lt
2020-01-28 17:31:25
...manau kad 5 metu tarpe tokiu apgavisciu bus daugiau. Juos bus imantresnes. Skaitykite apie kvantini suoli....
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Taip 2020-01-30 16:05:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabar žinosiu, kaip apgaudinėti žmones. Ačiù.   ATSAKYTI
Močiutė 2020-01-29 09:48:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vadinasi durniausiai žmonės elgėsi 2018 metais! Daug norėsi-mažai turėsi!   ATSAKYTI
2020-01-28 21:11:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nemokamas sūris tik pelėkautuose   ATSAKYTI
Henrikas 2020-01-28 17:39:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Mane gerai pamokino Toljatyje. Žiemietis iš Lietuvos ir du rusai žaidė očko akis arba 21. Pakvietė pažaisti. Na kviečia vos ne kaimynas ( kilęs iš to pačio miestelio). Pradžioje išlošiau 15 rublių. Sekančiu ėjimu iščiulpė 60 rublių. Tai buvo mėnesinė alga. Padėkojęs atsikėliau ir išėjau. Ačiū tau Antanai P. Lyg tai jau Anapilyje. Daugiau noro nebekyla nei pabandyti   ATSAKYTI
Jautukas.lt 2020-01-28 17:31:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
...manau kad 5 metu tarpe tokiu apgavisciu bus daugiau. Juos bus imantresnes. Skaitykite apie kvantini suoli....    ATSAKYTI

Top Video

Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
REKLAMA
(nuotr. Raimundo Maslausko)
2019 metų pabaigoje vidinėje šalies rinkoje buvo fiksuojamas naudotų automobilių prekybos suaktyvėjimas. Skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, tai gali būti siejama su ...
Pinigai (Fotobankas)
Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir ...
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Andrius Ufartas/Fotobankas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto prisijungimo prie Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) valdomo donorų bei recipientų registro, ...
(nuotr. TV3)
Kelerius metus iš eilės skirtingų rūšių draudimų rinka mūsų šalyje auga. Lietuvos bankas prognozuoja rinkos plėtrą ir šiais metais. Tačiau ar visada iš anksto pagalvojame apie ...
Lidl atsisako plastikinių pirkinių maišelių (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pastaruoju metu ekologijos ir aplinkos kaitos temos tampa vis aktualesnės. Ypač daug nerimo ekologijos specialistams ir jų pasekėjams kelia plastiko vartojimas. Tačiau juos vis ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų