„Grigeo“ veikla Grigiškėse – po padidinamuoju stiklu: aiškinsis, ar naudojami sovietiniai vamzdžiai

Incidentas Klaipėdoje, kai į Kuršių marias buvo leistos nevalytos nuotekos, sujudino ir Vilnių. Pirmadienį bendrovę „Grigeo“, esančią Grigiškėse, aplankė aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Šveikauskas.

„Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis aprodė valymo įrenginius, taip pat teritorijoje esančius devynis vamzdžius, kurie išvesti į Nerį. Pasak T. Jozonio, vamzdžiai reikalingi tam, kad jais būtų galima išpilti perteklinį, sistemoje nepanaudotą vandenį, kuris pirmiausia paimamas iš Vokės upės.

Aplinkosaugininkai apžiūrėdami teritoriją aptiko daugiau vamzdžių nei jų buvo parodyta. Vis dėlto T. Jozonis tikino, kad jie yra pasilikę nuo senesnių laikų ir nėra naudojami.

Atkreipdami dėmesį į Klaipėdoje susiklosčiusią situaciją, „Grigeo“ atstovai teigė, kad Grigiškėse taip negalėtų įvykti, kadangi nuotekos nėra išleidžiamos ir vamzdžiais keliauja iki „Vilniaus vandenų“, kur ir yra išvalomos.

Bus skiriamas didesnis dėmesys

Po teritorijos apžiūros Vilniaus vicemeras V. Benkunskas teigė, kad neabejotinai tokią patikrą atlikti paskatino Klaipėdoje įvykęs incidentas, tačiau pabrėžė, kad anksčiau čia pažeidimų nebuvo rasta.

REKLAMA

Aplinkosaugininkai aplankė „Grigeo“ Grigiškėse

Pasak jo, apžiūrėjus teritoriją dar negalima tvirtinti, kad čia tikrai viskas gerai – tam reikalingas specialistų įvertinimas. Visgi daug klausimų kelia tai, kaip apskritai gali veikti tarybiniais laikais pastatytos gamyklos vamzdynai.

„Susirinkome daug analitinės informacijos, kurią išnagrinės „Vilniaus vandenų“ specialistai, bendradarbiausime su aplinkosaugininkais. Klausimų yra dėl to, kaip veikia tarybiniais laikais pastatytos gamyklos vamzdynai, išvesti į Nerį. Jie yra uždaryti ar neuždaryti? Ar iš jų galima leisti nevalytas nuotekas? Šie klausimai yra atviri ir kad juos atsakytume reikia dar šiek tiek laiko“, – svarstė V. Benkunskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad po įvykių Klaipėdoje, aplinkos apsaugai ir galimai taršai Vilniaus mieste, kur pramonės vis dar veikia gana aktyviai, bus skiriamas daug didesnis dėmesys.

Skaičiuos, ar „Vilniaus vandenis“ pasiekia visos nuotekos

„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius M. Šveikauskas po teritorijos apžiūros, teigė, kad tai buvo tik lengvoji dalis ir vienareikšmiškai įvertinti situacijos negalėtų: „Atėjome, vizualiai apžiūrėjome tam tikrus dalykus, dėl kurių norėjime įsitikinti. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas toliau tęsis.“

Pasak M. Šveikausko, dabar pagrindinis darbas – peržiūrėti technologinį procesą.

„Kadangi vandenį gauna ne iš „Vilniaus vandenų“, reikia įsitikinti, kiek jie paima vandens iš Vokės upės ir tada sulyginti, kiek jie nuotekų atiduoda mums. Kiek nuotekų – skaičius mes turime, tačiau nežinome jų sunaudojamo vandens kiekio.

Gavę šiuos skaičius, galėsime įsitikinti, kiek jie praranda technologiniu būdu, kiek vandens išsigarina ir ar visos nuotekos patenka „Vilniaus vandenims“, – sakė M. Šveikauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įmonės bus prašoma visų vamzdynų išvedžiojimo schemos, kadangi matomi ne tik perteklinio vandens vamzdžiai, bet ir buvę avariniai išleistuvai, kurie dabar neatrodo naudojami.

„Matome ir avarinius buvusius išleistuvus, kurie tarsi vizualiai yra užkalti, tačiau bendros schemos prašysime“, – patikino „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

(18 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Aplinkosaugininkai aplankė „Grigeo“ Grigiškėse

Planuos daugiau patikrinimų

Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjui Žilvinui Lefikui taip pat kilo neaiškumų, kadangi pastebėta daugiau vandens išleistuvų nei jų nurodyta schemose, dėl to bus aiškinamasi su pačia bendrove.

„Neaiškumų turime, bet pasitikslinsime, nes įmonė jau pateikė nuotekų tinklų schemas. Vizualiai apžiūrėjome, o dabar reikės sėsti prie brėžinių ir žiūrėti, ar viskas atitinka, sutampa, ar ne“, – teigė Ž. Lefikas.

Jis pasakojo, kad įprastai tokios įmonės kaip „Grigeo“ yra tikrinamos daugmaž keturis kartus per metus. Grigiškėse esanti bendrovė pastarąjį kartą tikrinta praėjusių metų pabaigoje. Patikra buvo susijusi su dokumentų išrašymu. Pasak Ž. Lefiko, pažeidimų rasta tada nebuvo.

Ž. Lefikas patikino, kad ateityje atliekant patikrinimus bus skiriamas dėmesys ne tik nuotekų valymui, bet ir Atliekant išsamesnius patikrinimus aplinkosaugininkai ketina tikrinti ne tik nuotekų tvarkymą, bet ir į taršos šaltinius, atliekų tvarkymą ir kitas sritis.

Produkcijos gamyba sumažėjo

„Grigeo“ generalinis direktorius T. Jozonis teigė, kad bendrovė yra pasiryžusi bendradarbiauti ir toliau: „Įrodėme, kad nėra jokių paslėptų vamzdžių. Noriu pasakyti, kad esame ir toliau pasiryžę bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis institucijomis, jog įrodytume, kad Grigiškėse esantis fabrikas atitinka visus aplinkosauginius reikalavimus.“

T. Jozonis teigė, kad susiklosčiusi situacija Klaipėdoje neabejotinai paveikė ir Grigiškėse veikiančios bendrovės darbą, tačiau apie rimtesnes pasekmes kalbėti dar anksti, kadangi vis dar vykdomi užsakymai, kurie buvo atlikti anksčiau.

„Kol kas nemažiname net pamainų. Yra pakankamai normalūs užsakymai, bet taip, šiuo metu jie yra sumažėję. Galėtume gaminti ženkliai daugiau“, – sakė T. Jozonis.

Aplinkosaugininkai aplankė „Grigeo“ Grigiškėse
Į Kuršių marias – nevalytos nuotekos

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas. Tai pripažino ir „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis.

Kaip rašo BNS, Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl įmonės veiklos – teigiama, kad ji nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu. Taip galėjo būti daroma ne vienerius metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. Tiesa, įmonės vadovas tikino, kad tai nebuvo specialiai sumontuotas vamzdis, o technologiškai būtinas avarinis nuotėkų nuleistuvas. Jis viešai atsiprašė už incidentą.

Įtarimus  tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos prokurorai žada pateikti šią savaitę, įtariamųjų bus „ne vienas ir ne du“. Prokurorė Gina Skersinskytė penktadienį sakė mananti, kad nevalytos nuotekos buvo leidžiamos su vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt.

Bendrovė pažadėjo atlyginti padarytą žalą.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2020-01-13 16:24:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tokių dalykų ir tirti nereikia. Joks darbuotojas nedaro savavališkai tokių dalykų, vykdo paliepimus "iš viršaus". Čia tik bandymas sausiems išlipti, jei sako "nieko nežinau, operatorius dirba". Operatorius įmonės nevaldo, jei liepia atsukti čiaupą ir atsuka. Iš viso darbdaviai žaidžia neteisėtomis sutartimis, kuriose darbuotojas pasirašo, kad bus 100% lojalus, kad nevykdys jokių veiksmų, galinčių pakenkti įmonei ar jos vadovui. Kitaip tariant, neturi teisės nieko informuoti apie daromus įmonėje nusikaltimus. Tokių sutarčių neturėtų būti laisvame ir demokratiškame pasaulyje. Matyt, Lietuvai iki to labai toli. Statėme komunizmą ir nepastatėme, dabar statome demokratiją ir taip pat nepastatysime.
Atsakyti
0

J
Jonas
2020-01-13 16:19:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai dabar sovietinis vamzdis bus kaltas nuo idijotu jūs sutve issigimeliu
Atsakyti
0

i
ilgas
2020-01-13 17:14:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turi būti kartu suinteresuoti piliečiai ne vien aplinkosaugininkai, nes jie ir itaremieji
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų