Ekspertai: svarbiausi verslo įvykiai – „vienaragis“ ir „Continental“ atidarymas

Svarbiausi 2019-ųjų įvykiai Lietuvos versle buvo startuolio „Vinted“ tapimas pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ ir Vokietijos milžinės „Continental“ elektronikos komponentų gamyklos atidarymas, teigia BNS apklausti ekspertai. 

Asociatyvi (Fotobankas)

Naujienų agentūra BNS aštuoniolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš aštuonių svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti po tris reikšmingiausius. 

Keturiolika apklaustųjų mano, kad reikšmingiausias buvo 128 mln. eurų investicijos į „Vinted“ pritraukimas. Tiek pat ekspertų prie svarbiausiųjų priskyrė ir Vokietijos automobilių dalių gamintojos „Continental“ įmonės atidarymą Kauno rajone.

Šeši apklaustieji kaip svarbiausią įvykį išskyrė ir JAV medicinos įrangos gamintojos „Hollister“ gamyklos atidarymą Kauno rajone, penki – banko „Luminor“ pardavimą vienai didžiausių pasaulyje privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“.

Toliau rikiuojasi Vyriausybės sprendimas iki 2024 metų pabaigos išpirkti SGD laivą-saugyklą „Independence“, biudžeto priėmimas ir mokesčių pakeitimai, penki balsavo už Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ pasitraukimą iš Lietuvos. 

„Vinted“ sėkmė parodė, kad šalis turi potencialo

Lietuvių verslininkų įkurtas drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ šiemet pritraukė 128 mln. eurų investiciją ir tapo pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ – startuolio vertė perkopė 1 mlrd. eurų.

„Pirmasis Lietuvos „vienaragis“ ir didžiausia gamybinė investicija parodė, kad iš tiesų šalis turi potencialo būti matoma globalios ekonomikos žemėlapyje. Tai puikus įvertinimas, tuo pačiu įpareigojimas nenuleisti kartelės“, – teigė Kauno technologijų universiteto profesorius Rytis Krušinskas. 

REKLAMA

Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas sako, kad „Vinted“ pasiektas „vienaragio“ statusas Lietuvai svarbus, nes į startuolį investavo garsus JAV rizikos kapitalo fondas, sugeneravęs didelę reklamą visai Lietuvos startuolių ekosistemai.

„Tai yra signalas, kad stambūs užsienio investuotojai pasitiki Lietuvos startuoliais, dėl ko kitiems Lietuvos startuoliams ateityje bus lengviau pritraukti stambų užsienio kapitalą. Užsienio investuotojams buvo parodyta, kad Lietuvos bendrovės sugeba kurti sparčiai augančius aukštos pridėtinės vertės verslus“, – teigė A. Izgorodinas. 

Be to, pasak jo, Lietuvoje bus generuojamos aukštos pridėtinės vertės paslaugos, nes dalis investicijų bus „įdarbintos“ Lietuvoje – nemažą dalį pagrindinių darbuotojų „Vinted“ ketina įdarbinti šalyje.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad „Vinted“ tapimas „vienaragiu“ turėtų ne tik dar labiau atkreipti dėmesį užsieniečių, kurių akiratyje Lietuva dar nebuvo atsidūrusi, bet ir suteikti daugiau pasitikėjimo visiems aktyviems ir inovatyviems Lietuvos gyventojams, kad nieko nėra neįmanoma.

Ekspertų vertinimu, „Vinted“ sėkmė gali tapti katalizatoriumi auginant kitus startuolius bei pritraukti didesnes investicijas į jų ekosistemą.

„Continental“ skatins užsienio investicijas į pramonę

„Continental“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) po daugiau nei metus trukusių statybų spalį atidarė elektronikos komponentų gamyklą ir per penkerius metus žada investuoti 95 mln. eurų bei sukurti tūkstantį darbo vietų.

REKLAMA

„Continental“ investicija į Lietuvą gali pralaužti ledus ir kitoms užsienio investicijoms į pramonės sektorių – taip, kaip pieš 10 metų ledus užsienio investicijoms į aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą pralaužė „Barclays“ atėjimas (simboliškai jis 2019 metais pasitraukė iš Lietuvos, tačiau užsienio investicijų į paslaugų sektorių traukinio jau nebesustabdysi)“, – teigė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas sako, kad didelių užsienio investuotojų atėjimas į gamybos sektorių didina Lietuvos integraciją į globalias vertės kūrimo grandines (angl. Global value chains), prisideda prie Lietuvos eksporto augimo, didina technologinę pažangą.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigia, kad tik pasaulinių įmonių investicijos gali lemti tvarų ilgalaikį gerovės kūrimą Lietuvoje.

T. Povilausko vertinimu, gamyklos atidarymas – simbolinis inžinerinės pramonės augimo ženklas, kuris duoda vaisių ne vien dėl augančio darbuotojų skaičiaus šioje bendrovėje, bet ir dėl didesnio automobilių pramonės susidomėjimo Lietuva.

Tarp svarbiausių – „Luminor“ sandoris, sprendimas išpirkti „Independence“, mokestiniai pakeitimai 

Penki apklaustieji tarp reikšmingiausių išskyrė ir „Luminor“ pardavimą „Blackstone Group“. 

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad „Luminor“ pardavimas fondų valdytojui netiesiogiai reiškė ir banko riboto skolinimo strategijos pratęsimą, kuri buvo juntama dar 2018 metais. Be to, tai netiesiogiai turėjo įtakos didesnei koncentracijai bankų sektoriuje bei paskatino palūkanų normų didėjimą.

REKLAMA

„Didesnės palūkanų normos savo ruožtu lėmė didesnius bankų pelnus ir visuomenės dėmesį, kuris iššaukė ir papildomą bankų mokestį, kuris buvo priimtas Seime“, – teigė J. Markevičius.

Ž. Maurico teigimu, „Blackstone Group“ atėjimas rodo, kad Baltijos šalių regionas gali būti įdomus ir didžiausiems pasauliniams žaidėjams ir kad JAV institucijos pasitiki regiono stabilumu bei mato jame ekonominio augimo potencialą.

Trys ekspertai kaip vieną svarbiausių įvykių pasirinko Vyriausybės sprendimas iki 2024 metų pabaigos išpirkti SGD laivą-saugyklą „Independence“ ir nuo kitų metų sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus.

„Su dujų energetiniu saugumu susiję įvykiai liečia strateginį dujų išteklių užtikrinto tiekimo, kainos ir saugumo balansą, kuris veiks Lietuvos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu bei atskleidžia vis dar jaučiamas viešojo valdymo ydas“, – sakė Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Trys ekonomistai įsitikinę, kad reikšmingi Lietuvai ir mokestiniai pakeitimai, priimti šių metų pabaigoje.

„Chaotiškas ir skubotas mokesčių sistemos koregavimas, neatliekant išsamaus pakeitimų poveikio ekonomikai vertinimo kuria nepalankią aplinką investicijoms, didina klaidų tikimybę“, – apie padidintą bankų pelno mokestį kalbėjo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Vilniaus universiteto mokslininkas Algirdas Bartkus išskyrė vaiko pinigų didinimą – jie didėja didesniu tempu nei jų finansavimo šaltiniai, ir pensijų indeksavimą – pasak jo, didesnis bazinės pensijos didinimas nulems vis aukštesnį jos prieaugį, o tai paspartins biudžeto rezervų mažėjimą galimos recesijos metu.

Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, svarbiausias įvykis buvo biudžeto priėmimas, pademonstravęs, kokia trapi gali būti palanki investicinė aplinka.

T. Povilauskas mano, kad didelę reikšmę šiemet turėjo ir verslo komplekso „Quadrum“ pardavimo sandoris Vilniuje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų