Žada apmokestinti ne tik bankus: Lietuva žvalgosi, kaip apmokestintos lenkiškos parduotuvės

Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas kalbėdamas apie valdžios užmojus didinti esamus mokesčius ir įvesti naujus tikino, kad Lietuvos kelias yra skandinaviška, o ne angliška patirtimi grįstas, todėl valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti pinigų perskirstymui ir socialiai silpnesnių žmonių gerovės užtikrinimui. 

„Priimant sprendimą dėl trejų metų plano, buvo pasakyta, kad į priekį mes negalime įsipareigoti šimtais milijonų mažinti valstybės pajamas. Ir taip atsitiko, mes tie keli žmonės, kurie balsavo prieš taip stipriai sumažinti valstybės pajamas, dabar teikia pasiūlymus ir panašu, kad mūsų pasiūlymui bus pritarta.

Būkime realistai, mūsų kelias yra Skandinavijos ne Britanijos ir mes norime didesnio valstybės vaidmens ekonomikoje, didesnio BVP perskirstymo. Todėl negalime taip drastiškai mažinti valstybės pajamų. Mes mažinsime mokesčius mažiau uždirbantiems, bet ne taip drastiškai, kaip planavo Vyriausybė. Būtent todėl viskas nuoseklu, gali keistis daugumos nuomonė, bet mano nuomonė lieka tokia pati“, – sakė T. Tomilinas. 

REKLAMA

Tiesa, tie žmonės, kurie pasitikėjo Vyriausybės pažadais apie atlyginimų didinimą ir pasiskaičiavo, kad atlygis už darbą turi didėti tarkime 20 eurų į rankas gali nusivilti, nes padidėjimas gali siekti tik 10 eurų.

Visgi su tokia mintimi T. Tomilinas nesutiko, anot jo, yra nemažai žmonių, kuriems atlyginimas taip jau padidėjo daug daugiau nei kada žadėta. 

„Buvo bendras sutarimas, kad mokestinę naštą darbuotojams reikia mažinti. Ir verslas to prašė ir mes atsižvelgėme į tai.<..> Mano galva, mes turime investuoti į tai, į ką visada investavome: į mūsų gerą mediciną, į mūsų gerą švietimą, socialinę apsaugą, todėl pinigų reikia, aišku, visada yra dvi pusės“, – kalbėjo politikas. 

Jis nesutiko su mintimi, kad dviveidiška yra kalbėti apie mažas pajamas gaunančius žmonės ir tuo pačiu raginti didinti atlyginimus ministrams ir premjerui. Politikas tikino, kad šiuo konkrečiu atveju mes kalbame ne apie milijonus eurų, o tik apie 10 tūkst. eurų, kurie bus skirti keliems profesionalams. 

„Aš buvau prieš rentas ir Seimo narių algas, mes, kaip Seimas, esame atsakingi už Vyriausybės darbą. Mes norime maksimalaus atsidavimo ir maksimalaus tų vadybininkų rezultato. Šiandien mes turime praktiką, kad kai ieškojome ministrų jų nebuvo įmanoma rasti, nes pašto vadovas ir taip daugiau uždirba“, – aiškino politikas, patikinęs, kad atlyginimų didinimas ministrams palengvintų jų paieškas.

Esą dabar niekas nenori eiti vadovauti ministerijoms, kai joms pavaldžių įstaigų vadovai gauna didesnius atlyginimus. Jis sutiko, kad tokią situaciją paaiškinti žmonėms gali būti sudėtinga. Anot T. Tomilino, ankstesnės valdžios tiesiog bijojo priimti tokius sprendimus. 

T. Tomilinas taip pat aiškino, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai neliks nuskriausti, atlyginimai didės ir jiems, tam numatyta apie 70 mln. eurų. 

Kokie bus nauji mokesčiai

Kalbėdamas apie galimą bankų ir prekybos centrų apmokestinimą politikas aiškino, kad Lietuva privalo ir greičiausiai ims pavyzdį iš Lenkijos, kur juos moka ir vieni, ir kiti. Esą Europoje yra vos kelios šalys, kuriose nėra bankų mokesčių ir mes – Lietuva viena iš jų, o kodėl – neaišku. 

„Jei paimtumėte Europoje žemėlapį, pamatytumėte, kad jis visur yra, bet yra kelios baltos dėmės, keista, kad mums reikėjo kelti žemėlapį ir žiūrėti, kur yra tos baltos dėmės. Vienintelis įmanomas komentaras, kad mes eisime Lenkijos keliu. <..> Daugelį dalykų lenkai yra apskaičiavę, išanalizavę, laimėję bylas prieš Europos Komisiją. Tai mes galime eiti pramintu keliu, kopijuoti gerus sprendimus“, – sakė politikas, patikinęs, kad gyvulių ūkis turėtų išnykti, reikia pradėti kalbėti apie socialinį teisingumą, didesnį solidarumą. 

Tiesa, jis pripažino, kad būsimus mokesčius bankai galimai perkels ant vartotojų pečių. 

„Bet kuris mokestis, kuris galioja, vienaip ar kitaip priklauso galutiniam vartotojui. Kai jūs ateinate į parduotuvę, mokate PVM mokestį, tai yra jūsų mokestis. Nėra tokio mokesčio, kuris yra sumokamas kažkokių jėgų danguje, yra vieni mokesčiai, kurie labiau teisingi, kurie mažina atotrūkį, tarp daugiau ir mažiau uždirbančių, yra kiti, kurie sprendžia kitas problemas, bet mes turime apie tai kalbėti“, – svarstė T. Tomilinas.

Jis patikino, kad apmokestini prekybos centrus taip pat nėra nereali idėja. 

„Man teko domėtis Lenkijos patirtimi. Lietuvoje prekybos centrų dominavimas rinkoje didžiulis, ploto prasme vienam gyventojui mes turime didžiausius prekybos tinklus, todėl  didelio skirtumo nuo Lenkijos nematau, yra aiški finansinė nauda iš šių mokestinių sprendimų. Neturiu argumentų, kodėl neturėtume rimtai svarstyti šio sprendimo. Kol nėra projekto sunku diskutuoti apie tarifus, poveikį. Jei kalbame apie gyvulių ūkį, tai kalbėkime apie stipriausias grupes, kurios šiandien kažkodėl atleistos nuo mokestinės papildomos naštos“, – sakė politikas. 

Tomas Tomilinas

Anot jo, yra tam tikros kategorijos: greitųjų kreditų bendrovės, bankai, kurie uždirba didžiausius pelnus Europoje. Ir prekybos tinklai dominuoja mūsų rinkoje, tad kaip sako T. Tomilinas, skaitęs Lenkijoje galiojantį įstatymą, tai galėtų būti kelrodis, kokį įstatymą būtų galima įvesti Lietuvoje.

Primename, kad Lenkijoje prekybos tinklai buvo apmokestinti 2016 m. rugsėjį. Nepriklausomai nuo teisinės veiklos formos, jiems buvo taikomas progresinis mokestis nuo pasiektos apyvartos.

Apyvartai, viršijančiai 17 mln. zlotų (apie 4 mln. eurų) bet nesiekiančiai 170 mln. zlotų (40 mln. eurų) per mėnesį, buvo taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas. Didesnei sumai buvo taikomas 1,4 proc. dydžio tarifas.

2017 m. Europos Komisija nusprendė, kad toks mokestis yra neteisėtas ir diskriminacinis, nes padėtį labiau pablogina užsienio prekybininkams. Po tokio sprendimo Lenkija nustojo rinkti šį mokestį.

Vis dėlto ji apskundė Europos Komisiją teismui. Kaip tik šių metų gegužę Europos Sąjungos Bendrasis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Lenkiją teisėtai įvedus mokestį prekybininkams. Dėl to šio šalies politikai mokestį planuoja grąžinti.

Automobilių mokestis ir vaiko pinigai

Kalbėdamas apie automobilių taršos mokestį T. Tomilinas patikino, kad projektas neužguls eiliniams žmonėms didele našta. 

„Girdime žmones, ne veltui nedarėme to sprendimo ilgai, mes turime du kartus pagalvoti prieš ką nors darydami. Sprendimas bus kompromisinis ir neguls didele našta“, – sakė jis, pripažindamas, kad problema yra. 

„Mes turime į automobilių mokesčių žiūrėti atsargiai, tai yra vienas iš smulkaus verslo potencialo. Man patinka, kad mes turime didelę mašinų perdirbimo rinką, mūsų žmonės auksarankiai, praktiškai iš nevažiuojančio automobilio padaro puikiai važiuojantį, parduoda į užsienį. Tai geras verslas, gera ūkio šaka, mes turime remti, tai nereiškia, kad neturime koreguoti srautų, paskatinti mažiau taršius automobilius, bet neturime žiūrėti į tą rinką, tik kaip į šešėlio šaltinį“, – sakė jis. 

Buvęs vienas iš vaiko pinigų (dabar jie siekia 50 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką) iniciatorių politikas taip pat patikino, kad šios išmokos tikrai didės. Kiek tiksliai, dar neaišku, nes tai yra Seimo ir Vyriausybės derybų klausimas.

„Kitais metais vaiko pinigai daugiavaikėms bus šimtas eurų, o pagrindinės išmokos dydis bus Seimo ir Vyriausybės derybų dalykas. <..> Susiduriame su realybe ir biudžeto limitais, bet vaiko pinigams buvo skirti milžiniški asignavimai, lyginant su kitomis sferomis. Mes savo pažadą įvykdėme“, – sakė jis.

Anot politiko, padidėjimas ženklus ir bus diskutuojama su Vyriausybe, kad 70 eurų būtų universali vaiko išmoka.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2019-09-26 18:43:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lenkai apetitą turi mažesnį, todėl ir apmokestinti kainas turi mažesnes. O mūsų juk iš karto pasako: branginsime, daugiau iš žmonių rinksime ir viskas. Pelno nenori susimažinti niekas. Godumo vedama ekonomika naikina valstybę ir sunaikins.
Atsakyti
-2

.
...
2019-09-26 21:00:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mokesčiai kyla kaip liftas,duos 10 eur o paims 30,ir visas skaičiavimas.
Atsakyti
-1

x
xxL
2019-09-26 20:58:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kuo daugiau valstybe mokesciu perskirstys tuo daugiau atkatu nubyres partinems gaujoms. Matematika nesudetinga ir Lietuvos zmoniu gerove liks tik burbulas lygiai koks yra siuo metu Vilniaus kraste kuri lenku rinkimu akcija valdo be konkurencijos jau 27 metus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų