REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas.

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas.

REKLAMA

Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas. Jeigu sulauksite, už sukauptą turtą bus privalu pirkti anuitetą – teisę į reguliarią išmoką. Per likusį gyvenimą visa sukaupta suma gali būti ir neišmokėta.

Gyventojas gaus viską ir iš karto tik tuo atveju, jeigu sulauks pensijos ir pensijų fonde jo sukaupto turto vertė neviršys 3 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Po liepos 1 d. nebus galima nutraukti kaupimo – jei kas jau kaupia, tam turės skirti dalį atlyginimo visą likusią karjerą. Ir nauji darbuotojai į kaupimą bus įtraukiami automatiškai.

REKLAMA

Radikali Estijos reforma

Praėjusio dešimtmečio pradžioje visose trijose Baltijos šalyse buvo įvesta labai panaši antroji pensijų kaupimo pakopa. Dabar ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje ji iš esmės reformuojama.

Gegužės 28 d. Estijos Vyriausybė paskelbė jos gaires. Dokumente teigiama, kad jau nuo 2020 m. pradžios įsigalios įstatymų pataisos, numatančios kelis esminius pokyčius. Visi gyventojai, kurie jau dalyvauja ar dar tik dalyvaus kaupime, galės jį nutraukti. Tokiems asmenims žadama sukurti išmokų mokėjimo tvarką, pagal kurią pinigai būtų sumokėti per dvejus metus po kaupimo nutraukimo.

REKLAMA
REKLAMA

Tęsiantys kaupimą antroje pensijų pakopoje turės teisę sukauptą turtą iš fondų pervesti į asmenines investicines sąskaitas. Iš jų per dvejus metus taip pat būtų galima grynaisiais pinigais išsiimti visą sukauptą turtą.

Tiesa, išsiimant turtą iš pensijų fondo arba investicinės sąskaitos, nuo išimamos sumos bus privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Estijoje standartinis GPM tarifas yra 20 proc. Tad jei žmogus nori išsiimti, pvz., 10 tūkst. eurų vertės turto, po sumokėtų mokesčių į rankas jam išeis 8 tūkst. eurų.

Ar pasiteisintų Lietuvoje?

Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas atsargiai vertino Estijoje planuojamą pensijų kaupimo reformą, nes dar neaiškios jos detalės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atkreipčiau dėmesį, kad preliminariai daugelio punktų įgyvendinimui paliktas gana ilgas laikas – per 2 metus, be to, kiek žinau, pensijų sistemos reformai kai kuriais klausimais pasiruošimas jau vyko keletą pastarųjų metų – tad, galbūt, šios reformos metu bus išvengta klaidų dėl skubotumo“, – svarstė pašnekovas.

Jo vertinimu, viena iš pagrindinių reformos naujovių – tai galimybė bet kada pensijų santaupas iš pensijų fondo perkelti į asmeninę investicinę sąskaitą. Taip pat – galimybė iš šios sąskaitos santaupas bet kada išsiimti, sumokant pajamų mokestį.

„Viena vertus, kaupiančiajam suteikiama daugiau laisvės ir prieiga prie santaupų anksčiau laiko. Antra vertus, reikia įvertinti, ar visuomenė tam pasiruošusi: ar didelė dalis kaupiančiųjų pensijai skirtų santaupų neišleis greitai einamajam vartojimui ir neliks prie „suskilusios geldos“. Ilgus metus kauptų santaupų gali greitai nebelikti, o jų jiems labai truks senatvėje, nes žmonės gyvena vis ilgiau ir ilgiau“, – aiškino M. Kalesinskas.

REKLAMA

Anot jo, suprantama kritika dėl gana aukštų kai kurių Estijos pensijų fondų administravimo mokesčių ir nelabai efektyvios veiklos ir prastų rezultatų.

„Tačiau man labiau patinka kelias, kuriuo šios problemos sprendžiamos Lietuvoje. Dabartine reforma ženkliai mažinami II pakopos pensijų fondų administravimo mokesčiai ir įvestas pažangus gyvenimo ciklo principas. Pagal jį nuo šiol valdomos šių fondų investicijos, o ir ligšioliniai Lietuvoje veikiančių pensijų fondų investavimo rezultatai – neblogi“, – aiškino M. Kalesinskas, pridūręs, kad kai kuriems iš jų vis dėlto turįs reikšmingų pastabų.

M. Kalesinskas nemano, kad estų planuojamas kelias labai geras, šis esą būtų tinkamesnis III pakopai, t. y. visiškai savanoriškam kaupimui:

REKLAMA

„Ten yra prasminga plėsti galimybes ir suteikti daugiau laisvės kaupiančiajam, negu dabar, nes tai yra papildomas pensijos užsitikrinimas ir normalu jį kuo mažiau riboti. Tai galėtų būti idėja Lietuvai. Tačiau nemanau, kad tai tinkamiausias sprendimas II pakopai. Kaupimas joje turi paprastą ir aiškų tikslą – padidinti pagrindines pajamas senatvėje, kurios leistų užsitikrinti bazinius poreikius, tad to tikslo reikia paprastai, ilgai ir disciplinuotai siekti ir čia turėtų būti kuo mažiau mėtymosi.“

Lietuvai nerekomenduotų

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys mano, kad estų planus vadinti esmine reforma dar anksti, esą kol kas tėra paskelbta valdančiosios koalicijos veiklos programa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Iš pateiktų siūlymų akivaizdus valdančiųjų noras į pensijų kaupimo sistemą įvesti papildomus lankstumo elementus, taip skatinant žmones senatvei kaupti aktyviau. Minimos investicinės sąskaitos – vienas iš tokių lankstumą bei asmeninę atsakomybę didinančių elementų.

Tačiau matytume ir neigiamą aspektą – kad nėra akcentuojamas bazinis kaupimo poreikis ir ilgalaikio kaupimo bei investavimo poreikis. Ypač poreikis kaupti pensijai, atsižvelgiant į neigiamas demografines tendencijas. Negalima sekti Lenkijos ar Vengrijos pavyzdžiu – ilgalaikiams tikslams skirtų lėšų leisti vartoti čia ir dabar, ypač ekonominio pakilimo laikotarpiu – tą pabrėžia ir EBPO ekspertai“, – komentavo asociacijos vadovas.

REKLAMA

Jis atsargiai vertino galimybę investicinių sąskaitų sistemą ar jos elementus pritaikyti Lietuvoje veikiančiai sistemai:

„Iš esmės tai savotiška III pensijų kaupimo pakopos alternatyva, kuri, vertinant bendrą III pakopos populiarumą šalyje, abejotina, ar duotų veiksmingą postūmį kaupimui. Šiuo metu galiojanti tvarka, kai valstybė papildomai skatina maksimaliai kaupiančius, o fondai persiorientavo prie riziką adekvačiai balansuojančių gyvenimo ciklo fondų, sistemą verčia ne tik patrauklia, bet ir maksimaliai stabilia, mažiau priklausoma nuo politinių skersvėjų.“

Š. Ruzgio teigimu, Lietuvoje reikšmingas žingsnis būtų sąlygų sudarymas, kad prie privačios žmogaus pensijos kaupimo galėtų prisidėti ir darbdaviai. Tačiau tam prireiks laiko, kaip ir su kiekviena naujove, visuomenė turi susigyventi, priprasti.

„Ko gero viena svarbiausių rekomendacijų naujajai Estijos Vyriausybei būtų pirma gerai įsivertinti ar iš vis reformos reikalingos. Tačiau, jei taip, reformas įgyvendinti be skubos, nusistatyti adekvačius pokyčių įgyvendinimo terminus, o diskusijoms ir sprendimo paieškoms duoti pakankamai laiko bei tinkamai į jas įtraukti visuomenę, kompleksiškai keisti tiek mokesčių, tiek pensijų sistemas vienu metu“, – komentavo pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų