Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, žmonės suskumba puošti savo namus šventiniais atributais. Tautodailininkai pastebi, jog vis daugiau žmonių besiruošdami šiai šventei atsigręžia į senąsias savo šeimos bei tautos tradicijas. Apie jas pasakoja „Lietuvos tautodailininkų draugijos“ narė, tautinio paveldo kūrėjos apdovanojimą pelniusi menininkė Nijolė Jurėnienė.
„Tradiciškai lietuviai didžiausią dėmesį skiria šventiniam stalui – visų pirma jis puošiamas įvairiaspalviais margučiais bei nukraunamas įspūdingais šventiniais patiekalais, kurių gražiausias, žinoma, Velykinis sviesto avinėlis. Namus taip pat puošia ir Verbų sekmadienį parneštos pašventintos verbos ar ką tik išsprogusių pavasarinių kačiukų puokštė“, – sako N. Jurėnienė, šiomis dienomis savo žiniomis ir įgūdžiais besidalinanti kūrybinėse dirbtuvėlėse prekybos ir pramogų centre „Ozas“.
„Velykinis margutis pasaulio istorijoje žinomas nepaprastai seniai. Pasakojama, jog Lietuvoje, dar iki Krikščionybės atėjimo, buvo rastas akmeninis kiaušinis išraižytas įvairiais raštais. Savuosius margučius turi ir be galo daug kitų pasaulio tautų, jų galite rasti nukeliavę netgi į Kiniją. Tai natūralu, juk visame pasaulyje kiaušinis – tai visatos pradžių pradžios simbolis“, – kalba menininkė.
Pagal senąsias lietuvių tradicijas dažniausiai kiaušiniai buvo marginami vašku ar skutinėjami. Vašku margino moterys ir vaikai, o skutinėjo – vyrai, paaugliai. Šiais laikais vyrauja nuomonė, jog marginti vašku yra gana sudėtinga, tai reikalauja ypatingų įgūdžių. Tačiau Nijolė patikina, jog šiuo būdu margučius gražinti gali kiekvienas.
Prieš pradedant marginimo procesą, kiaušinius pirmiausia reikia bent pusvalandį palaikyti šaltame vandenyje, o vėliau nuplauti muilu. Švarų, nudžiuvusį kiaušinį jau galima marginti. Imame pagaliuką su gale įsmeigta vinute ir atsargiai merkiame į įkaitusį vašką, truputį palaikome ir piešiame norimus ornamentus ant kiaušinio. Dažniausiai tai būna saulės, mėnulio, žvaigždžių ar ugnies ženklai. Geriausia marginti bičių vašku, kuris pasižymi gražiu gelsvu atspalviu, raštų spalva būna ryškesnė ant balto kiaušinio lukšto.
Visą savo gyvenimą etnografiniu menu užsiimanti Nijolė patikina, kad žmonės vis dar domisi savo protėvių tradicijomis, nori išmokti patys pasigaminti įvairius lietuviškus rankdarbius – karpinius, sodus ar verbas, savo stalą papuošti pagal senąsias tradicijas margintais kiaušiniais. Menininkė pastebi, jog didžiausias susidomėjimas tradiciniais lietuvių rankdarbiais kyla prieš šventes – jai jau teko dalyvauti pramogų ir prekybos centre „Ozas“ veikusiose meninėse dirbtuvėse Kalėdų laikotarpiu, o iki pat Atvelykio šiame prekybos centre kūrėja mokys ir tradicinių Velykinių atributų meno.
