Žmogaus teisių grupės pasmerkė šią bylą kaip spaudos laisvės pažeidimą.
Dviejų nepriklausomų Sakartvelo žiniasklaidos priemonių įkūrėja Mzija Amaglobeli buvo nuteista Batumyje.
Iš pradžių ji buvo kaltinama užpuolimu, už kurį numatyta maksimali septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau galiausiai teisėjas ją pripažino kalta dėl švelnesnio kaltinimo – pasipriešinimo, grasinimų ar smurto prieš viešosios tvarkos gynėją ar kitą valstybės pareigūną.
Ši byla – naujausias atvejis, nukreiptas prieš valdančiąją partiją kritikuojančius politikus, aktyvistus ir žurnalistus.
Kandidato į Europos Sąjungą (ES) statusą turintį Sakartvelą nuo praėjusių metų spalį vykusių ginčytinų parlamento rinkimų, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę, krečia politiniai neramumai, išprovokavę masinius protestus.
Demonstrantai kaltino valdančiąją partiją, kuri sustabdė stojimo į ES derybas, autoritariniu valdymu ir šalies artėjimu prie Maskvos. Vyriausybė šiuos kaltinimus atmeta.
„Sukėlė chaosą“
Trečiadienį Batumio miesto teisme, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis 50-metei M. Amaglobeli, susirinko daug šalininkų, o prie pastato vyko protestas.
Ji buvo sulaikyta sausio 12 dieną už smūgį policijos pareigūnui Batumio mieste. Šį kaltinimą žmogaus teisių gynimo grupės vadina neproporcingu.
M. Amaglobeli sakė, jog Batumio policijos viršininkas Iraklis Dgebuadzė, kuriam ji kaltinama sudavusi, po sulaikymo ją įžeidinėjo, policijos nuovadoje bandė fiziškai smurtauti ir spjaudėsi.
Jos advokatas teisme teigė, kad tai buvo emocijomis paremtas veiksmas po to, kai ji pateko į spūstį, nugriuvo ir matė sulaikomus jai artimus asmenis.
M. Amaglobeli tvirtino, kad policijos tyrimas buvo šališkas, o ji nebuvo teisingai teisiama.
Pirmadienį baigiamajame pareiškime žurnalistė prisiminė chaotiškas protesto scenas.
„Visiškai ramioje aplinkoje staiga pasirodė policija, sukėlė chaosą ir mane apsupo kaukėti pareigūnai, – sakė ji. – Dėl stipraus stumdymo ir smūgių iš už nugaros nukritau ant asfalto. Tada jie mane pradėjo trypti kojomis.“
„Ženklas apie blogėjančią situaciją“
Sausį paskelbtame bendrame pareiškime 14 šalių ambasados, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės (JK), nurodė, kad M. Amaglobeli byla yra „dar vienas nerimą keliantis žurnalistų bauginimo Sakartvele pavyzdys, ribojantis žiniasklaidos laisvę ir saviraiškos laisvę“.
Žurnalistų gynimo komiteto (Committee to Protect Journalists) komunikacijos direktorė Gypsy Guillen Kaiser (Gipsi Gijen Kaizer) perspėjo, kad ši byla yra „ženklas apie blogėjančią spaudos laisvės situaciją Sakartvele ir simbolis kovos tarp tiesos ir kontrolės“.
Tuo metu ne vienas aukšto rango Sakartvelo pareigūnas teisino M. Amaglobeli areštą.
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė apkaltino ją bandymu vykdyti kažkieno duotus nurodymus diskredituoti policiją, tačiau informacijos, įrodančios šį teiginį, nepateikė.
„Ji bandė diskredituoti teisėsaugos institucijas, policiją, bet sulaukė būtent tokios reakcijos, kokios tokie veiksmai ir nusipelno, – sakė jis. – Tie, kurie siekia griauti Sakartvelo valstybingumą, būtent ir piktinasi šia byla. Bet jiems nepavyks – mes ginsime savo valstybės interesus iki galo.“
Prieš pernai vykusius rinkimus „Sakartvelo svajonė“ paskelbė planus uždrausti visas pagrindines opozicines partijas.
Briuselis pareiškė, kad demokratijos regresas Sakartvele prieštarauja šalies siekiui tapti ES nariu, kuris yra įtvirtintas šios valstybės Konstitucijoje, o tokį kelią remia apie 80 proc. gyventojų, rodo kelios viešosios nuomonės apklausos.
Jungtinės Valstijos ir kelios Europos šalys įvedė sankcijas kai kuriems partijos „Sakartvelo svajonė“ pareigūnams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
