Pirmiausiai kinų lyderis apsilankys Prancūzijoje, kuri yra didelė Ukrainos rėmėja Europoje, paskui vyks į glaudžius santykius su Kremliumi palaikančias Serbiją ir Vengriją.
Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, kad atsvertų sudėtingus santykius su konkuruojančiu Vašingtonu.
Tačiau analitikai teigia, kad jei Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės Europoje tiki, kad Xi Jinpingą galima įkalbėti atsisakyti draugystės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, joms teks nusivilti.
Nepaisant to, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį atvykstantį Kinijos lyderį pasitiks su raudonu kilimu, jų derybos toli gražu nebus paprastos.
Pirmadienį Paryžiuje Xi Jinpingas ir E. Macronas surengs derybas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri paragino Pekiną atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant krizę Ukrainoje.
„Jei Europos pusė tikisi, kad Kinija įves sankcijas Rusijai arba prisijungs prie Jungtinių Valstijų ir Europos, pritaikydama ekonomines sankcijas Rusijai, manau, mažai tikėtina, kad taip nutiks“, – sakė Šanchajaus Fudano universiteto Europos studijų centro direktorius Ding Chunas.
Xi Jinpingas siekia pasipriešinti neseniai Europos Sąjungos pradėtiems Kinijos pramonės tyrimams, tačiau Prancūzija leido suprasti, kad pirmiausia darbotvarkėje bus kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje.
Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos, o Jungtinės Valstijos teigė, kad Maskvai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Pekino paramos.
Pekinas yra „didžiausias tarptautinis veikėjas, galintis pakeisti Maskvos nuomonę“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas prancūzų diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Paryžius į diskusijas įtrauks Kinijos paramą Rusijai“, – sakė Kinijos studijų „Mercator“ instituto atstovė Abigael Vasselier (Abigel Veseljė).
„Tai tikrai neskatins geros nuotaikos, nepaisant to, kaip tai atrodo“, – pridūrė ji.
Kaip toli eis Xi Jinpingas?
Xi Jinpingas Europoje lankysis pirmą kartą po to, kai Kinija nutraukė griežtus COVID-19 ribojimus.
Be to, prieš metus E. Macronas surengė valstybinį vizitą į Kiniją, kurio metu jis pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje.
Tuo metu E. Macronas papiktino Europos sąjungininkus pareiškęs, kad blokas neturėtų būti įtrauktas į Kinijos ir jos pagrindinės varžovės Jungtinių Valstijų konfliktą dėl Taivano. Pekinui toks E. Macrono požiūris labai patiko.
Šių metų vasarį Prancūzijoje lankydamasis Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pasakė E. Macronui, kad Pekinas vertina jo „nepriklausomą užsienio politiką“.
„Pamatysime, kaip toli Xi Jinpingas nueis, kad įtiktų Emmanueliui Macronui“, – sakė Strateginių studijų fondo (FRS) atstovė Valerie Niquet (Valeri Nikė).
Baigęs kelionę po Europą Xi Jinpingas grįš į Kiniją, kur vėliau gegužę planuoja apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Kinija nenusileis dėl Ukrainos“, – teigė V. Niquet
E. Macronas ir U. von der Leyen sieks sutelkti dėmesį į Ukrainą, o Xi Jinpingas greičiausiai norės aptarti kelis bloko pradėtus tyrimus dėl galimai nesąžiningos Kinijos prekybos praktikos.
Tyrimai apima visą Kinijos pramonės produkcijos spektrą – nuo saulės kolektorių ir elektrinių transporto priemonių subsidijų iki viešųjų pirkimų medicinos reikmenų sektoriuje.
Pekinas šiuos veiksmus pavadino protekcionizmu.
„Kinijos pusė labai norėtų, kad šis klausimas būtų svarstomas, tačiau Prancūzija atsilieka nuo Europos Komisijos planų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Philippe'as Le Corre'as iš Azijos visuomenės politikos instituto Kinijos analizės centro.
„Atėjo laikas Europos lyderiams paaiškinti Kinijai, kad kaina, kurią ji mokės už didėjančią paramą Rusijos karo veiksmams, didės“, – pabrėžė A. Vasselier.
Vizitai Serbijoje ir Vengrijoje
Iš Prancūzijos Xi Jinpingas vyks į Serbiją, o gegužės 8–10 dienomis lankysis Vengrijoje.
Vizitas į Serbijos sostinę Belgradą sutaps su 1999 metais JAV įvykdyto Kinijos ambasados šiame mieste bombardavimo metinėmis, kas leis Xi Jinpingui pasiųsti aštrią antivakarietišką žinią.
Kinija daug investavo siekdama didinti savo ekonominę įtaką Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant dideles akumuliatorių ir elektrinių transporto priemonių gamyklas Vengrijoje.
„Planas paminėti (...) NATO įvykdytą Kinijos ambasados bombardavimą (...) taip pat atveria kelią V. Putino vizitui į Kiniją“, – sakė Kinijoje įsikūrusio Renmino universiteto ES studijų centro direktorius Wang Yiwei (Vang Ivei).
Budapešte jis susitiks su nacionalistų ministru pirmininku Viktoru Orbanu, prieštaraujančiu oficialiai ES pozicijai Rusijos atžvilgiu.
2010 metais į valdžią sugrįžęs Vengrijos premjeras V. Orbanas užsienio politikoje siekia glaudesnių ekonominių ryšių su Rusija, Kinija ir kitomis Azijos šalimis.
Nedidelė 9,6 mln. gyventojų turinti Vidurio Europos šalis pastaraisiais metais pritraukė daug stambių Kinijos projektų.
Praėjusį mėnesį V. Orbanas kalbėjo apie savo viziją apie „suverenų pasaulį“, kuriame „pasaulinė ekonomika būtų organizuojama neideologiškai pagal abipusės naudos principą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
