Pasak T. Röwekampo, nors Bundesveras remiasi savanoriškumo principu, situacija gali keistis. „Bundesveras grindžiamas savanoriškumu, ir tai išlieka teisingu principu. Tačiau jei to nepakaks, tarnyba turi tapti privaloma“, – teigė politikas. Jis pabrėžė, kad profesiją pasirinkęs karys prisiima atsakomybę ne tik savo šalies pasienyje, bet ir ten, kur atgrasymas užtikrina taiką, pavyzdžiui, Lietuvoje.
Vokietijos kariuomenė vietos žiniasklaidai teigė, kad karių priskyrimas misijai Lietuvoje vyksta pagal planą, kol kas problemos dėl karių kiekio nėra.
Žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, remiantis konfidencialiu Gynybos ministerijos dokumentu, į tarnybą rytiniame NATO flange užsiregistravo gerokai per mažai savanorių, ypač tarp eilinių karių. Pavyzdžiui, 203-ajame tankų batalione ir 122-ajame mechanizuotajame pėstininkų batalione savanorių skaičius siekia vos 28–47 proc. Dar kritiškesnė situacija pagrindinėse pajėgose (artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos padaliniuose), kur iš maždaug 2000 pozicijų kol kas užpildyta tik apie 10 proc., nors buvo siūlomos patrauklios finansinės paskatos.
Strateginis „švyturio projektas“ ir Suvalkų koridoriaus apsauga
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Vokietijos brigadą Lietuvoje ne kartą vadino „švyturio projektu“, žyminčiu lūžį šalies gynybos politikoje. Tai pirmoji vokiečių brigada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuri nuolat bus dislokuota užsienyje. Jos pagrindinė užduotis – stiprinti NATO rytinį flangą ir atgrasyti Rusiją nuo galimų atakų prieš kitas Europos valstybes po invazijos į Ukrainą.
Strategiškai svarbi brigados užduotis – vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsauga. Šis sausumos ruožas tarp Rusijos eksklavo Kaliningrado ir Baltarusijos yra kritinis taškas: kariniai strategai baiminasi, kad konflikto atveju Rusija ir Baltarusija bandytų užimti šią teritoriją ir taip atkirsti Baltijos šalis nuo likusios NATO teritorijos.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1700–1800 Bundesvero karių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 2000. Planuojama, kad iki 2027 m. pabaigos, kai brigada pasieks pilną operacinį pajėgumą, Lietuvoje nuolat tarnaus 4800 karių ir 200 civilių darbuotojų, dalis jų – su šeimomis. Pagrindinės dislokacijos vietos numatytos Rūdninkuose ir Rukloje.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda į „Der Spiegel“ pranešimus reagavo santūriai. Jis pažymėjo, kad šį klausimą jau aptarė su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. „Turėjau galimybę tai aptarti su kancleriu F. Merzu. Iškėliau šį klausimą ir buvau patikintas, kad Vokietijos įsipareigojimai nesikeičia ir į juos žiūrima labai rimtai“, – teigė G. Nausėda. Be to, prezidentas planavo brigados dislokavimo detales aptarti su B. Pistoriusu Miuncheno saugumo konferencijos užkulisiuose.
Vokietijos gynybos ministerija planuoja papildomas priemones savanorių trūkumui spręsti: siųs informacinius laiškus 43 000 karių, siūlys pažintinius vizitus į Lietuvą bei minimalaus tarnybos laikotarpio sutrumpinimą nuo dvejų iki vienerių metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
