laukiniu gyvenimas... dziungliu istatymai...

turbut neseipsau ja laike, o ir mentui pasirodzius minia ja mielu noru perdave... speju ten kokia vagilka pagavo ir uz plauku patampe p.s. lietuvoje ta lenka kai nutvere kur visa kaima issaude irgi mazumemle uz plauku patampe, kad anas net kvapa isleido

SIAUBAS...vargas merginoms, kurios ten gime

mergaite ne mergina,vaika primuse pipiec

tu kause , skyrk babaju nuo nigeriu , po to komentuok. Arba tau pydare pasaulyje yra tik dvi rases juodi balta. Atsiciuhink ir pasiskaityk daugiau knygu pries komentuodamas

Visiskai aisku, kad merginos tevams ji visai nerupi,labai gaila paaugles,kuri gali bastytis vakairais tarp nuotykiu ieskotoju. Labai keista, man teko dirbti su indais,jie skaito save labai dorais,nuosirdziais zmonemis. As buvau palikus savo nauja gera mobilu tarp simtu indu darbuotoju ir ji man grazino apsaugoj,nemanau,kad buciau ji atgavus tarp kitos tautybes zmoniu. Mano menedzeris buvo Indas ,dabar anapily,buvo nuostabus zmogus. Manau,kad tai buvo savotiskas pagasdinimas,bent as nematau cigareciu,tik,kad vyrai ne visi su smegenimis,tai visur gali atsitikti ne tik Indijoje. Pasaulis visas juk vis daugiau degraduoja. Tiesiog paauglej nepasiseke siame pasaulyje,ji niekam kol kas nereikalinga.

žvėris.

«Raganų kūjis» (lot. Malleus Maleficarum; vok. Hexenhammer) – viduramžiais Europos inkvizitorių parašytas traktatas apie demonologiją ir raganavimą. XV-XVII a. ši knyga bažnyčiai padėjo nužudyti šimtus tūkstančių žmonių, todėl dar ilgai vien jos pavadinimas žmonėms įvarydavo siaubą ir nerimą. Traktatą 1486 m. parašė dominikonų vienuoliai Henrikas Krameris (Heinrich Kramer, 1430-1505) ir Jakobas Šprengeris (Jakob Sprenger, 1436-1494), tuo metu jau žinomi raganų medžiotojai.. Popiežiaus Inocento VIII (1484-1492) palaiminimas «Raganų kūjį» pavertė tikru kiekvieno inkvizitoriaus vadovu. Traktatas vokiečių ir prancūzų kalbomis buvo perleistas daugiau nei 30 kartų.
Pagal «Raganų kūjį» raganavimas užtraukdavo išskirtinę kaltę, todėl duoti parodymus teisme buvo leidžiama bet kokiems liuditojams, net bažnyčios atstumtiesiems ar nusikaltėliams, kas valstybiniuose teismuose buvo draudžiama. Teisiamiesiems liudininkų vardų ir asmenybių neatskleisdavo.
Pagal «Raganų kūjį» kaltinamajai nebuvo galima skirti nuosprendžio, kol ji pati nepripažindavo savo kaltės, ką išgauti kankinimų pagalba būdavo labai nesunku. Pats prasidėjęs teismo procesas faktiškai reiškė, jog nuosprendis buvo jau paskirtas.
Nors «Raganų kūjis» smerkia raganavimą, svarbiausia jo mintis, kad moteris praktiškai yra kalta prieš Dievą vien savo egzistavimu, o susidėjusi su Velniu, ji neverta ir gyvenimo žemėje. Narsūs katalikų inkvizitoriai, naudodamiesi šiuo vadovu, nužudė šimtus tūkstančių nekaltų moterų, prieš tai kiekvieną iš jų privertę skaudžiai kankintis. Katalikų genocidas prieš moteris sunaikino natūralų europietiško moters grožio genofondą bei padarė ilgalaikę neigiamą įtaką moters socialinei padėčiai visuomenėje.
Po Inocento VIII bulės sudegintų raganų skaičius per du amžius pasiekė šimtus tūkstančių. Absoliuti dauguma nukankintų ir sudegintų aukų buvo paprastos, vargšės, nekaltos moterys. Bažnyčia neteko proto, pripažindama ragana vos ne kiekvieną to meto moterį: išėjai naktį pasivaikščioti – esi ragana, renki žoles – esi ragana, gydai žmones – esi ragana be abejonių. Netgi tyriausios siela ir kūnu merginos ir moterys papuldavo į apšauktųjų raganomis sąrašą. Apie 1629 m. sudegintą devyniolikmetę Barbarą Gobel pats budelis savo aukų sąraše rašė: “Ji buvo tyriausia Vurcburgo mergelė”. Moters amžius nieko nereiškė: Vokietijos mieste Bameberge buvo sudegintos 22 mergaitės, kurių amžius tesiekė 7-10 metų.

Prie ko cia nigeriai, jei rasoma apie indus?!Mentalitetas 0...O tu kas-draugas ar pazįstamas, kad taip viska zinai kuo ji sirgo?Deb
ilai...

Tai gerai padare, ta kiaune sirgo aids ir su dauguma to kaimo vyru permiegojo ir juos uzkrete specialiai, todel tokia egzekucija jai ir buvo daroma, cia rasot nesamones nieko nezinodami