D. L. Hammo patirtis yra viena naujausių istorijų, kelianti nemažai ginčų dėl mirtinos injekcijos naudojimo. Nors ji yra laikoma „medicinine procedūra“, augantis pranešimų apie nesėkmingas egzekucijas Jungtinėse Amerikos Valstijose skaičius kelia klausimų, ar dabartiniai protokolai yra moksliškai paremti ir etiški.
„Tai peržengė visas siaubingo teisingumo ir žiaurių bei neįprastų bausmių ribas“, – sakė Bernardas E. Harcourt, D. L. Hammo advokatas ir teisės bei politikos mokslų profesorius Kolumbijos universitete.
„Tai buvo kankinimas“
D. L. Hammas buvo nuteistas 1987 m. už motelio darbuotojo Patricko Cunninghamo apiplėšimą ir nužudymą. Vyras turi ilgą intraveninių narkotikų vartojimo istoriją, negana to, jam neseniai buvo diagnozuota limfoma ir bazalinių ląstelių karcinoma. Pasak vyro advokatų, tai reiškia, kad jo venos yra per daug pažeistos, kad jam būtų galima atlikti įprastą mirtiną injekciją.
Todėl Alabamos valstija nusprendė skirti D. L. Hammui specialų egzekucijos protokolą, kuris, kaip sako vyro advokatai, buvo parengtas skubotai, ir kurio rezultatas buvo nepavykusi egzekucija.
„Egzekucijos komanda adatą į vyro kairę ir dešinę kojas ir kulkšnis dūrė daugybę kartų. Vienu metu jie netgi apvertė D. L. Hammą ant jo pilvo ir pradėjo pliaukšėti per jo kojas, bandydami atrasti veną“, – šeštadienį, vasario 24 dieną sako B. E. Harcourtas.
Po kelių nesėkmingų bandymų įvesti kateterį į kalinio dešinę kirkšnį, egzekucija buvo atšaukta.
„Egzekucijos komanda be abejonės pradūrė D. L. Hammo inkstą, nes kitą dieną vyras šlapinosi krauju. Jie taip pat galėjo pažeisti jo šlaunikaulio arteriją, nes staiga jis pradėjo smarkiai kraujuoti“, – pridūrė advokatas.
Komentuodamas šį įvykį, Jeffas Dunnas, Alabamos pataisos departamento komisaras, žurnalistams sakė: „Nebūtinai pavadinčiau tai, ką pamatėme šiandien, problema.“
Alabamoje dabar yra taikoma daugybė egzekucijos protokolų, ir jie nėra vieši. Tačiau yra žinoma, kad anksčiau buvo naudojamas daug ginčų susilaukęs vaistas midazolamas. Paprastai jis yra skiriamas kaip raminamieji, dėl kurio kaliniai praranda sąmonę. Po jo yra leidžiami dar du vaistai, paralyžiuojantys ir sustabdantys širdį.
Nepaisant etinių klausimų, susijusių su mirties bausmės taikymu, jei mirties bausmė mirtina injekcija yra laikoma „medicinine procedūra“, privaloma atsižvelgti ir tai, kaip yra elgiamasi su „pacientu“. Midazolamo ir kitų mirtinos injekcijos vaistų kritikai sako, kad dabartinės procedūros nėra patikimos ir dažnai baigiasi be reikalo ištęstomis ir skausmingomis mirtimis.
