SBU spaudos tarnyba informavo, kad dokumentuose, be kita ko, esama liudijimų, kad avarijų Černobylio atominėje elektrinėje būta ir prieš 1986 metų balandžio 26-ąją įvykusią katastrofą.
„1982 metais 1-ajame reaktoriuje įvyko reikšmingas radioaktyvių medžiagų nuotėkis. Tačiau KGB (Valstybės saugumo komiteto) ataskaita apie tai baigiasi įprastai: „Imtasi priemonių užkirsti kelią paniką keliantiems ir provokaciniams gandams“. 1984-aisiais avarinių situacijų būta 3-iajame ir 4-ajame reaktoriuose“, – rašoma SBU spaudos tarnybos išplatintame panešime.
Jame rašoma, kad 1983 metais Sovietų Sąjungos vadovybė gavo informacijos, kad Černobylio jėgainė „dėl saugumo priemonių nebuvimo yra viena pavojingiausių atominių elektrinių SSRS“.
Anot SBU pranešimo, skaičiuota, kad radioaktyvumas avarijos atveju būtų 60 kartų didesnis nei per atominių bombų sprogimus Hirošimoje bei Nagasakyje 1945-aisiais.
SBU primena, kad 1986 metų liepos 8 dieną buvo paskelbta direktyva, įslaptinusi visas avarijos Černobylio atominėje elektrinėje detales: jos priežastis, sugriovimų pobūdį, per sprogimą į aplinką patekusio teršalų mišinio sudėtį, radiacinę aplinką, likvidavimo darbų mastą, sergamumą ir kita.
„Daugiau faktų apie avariją galima rasti dviejuose rinkiniuose „KGB Černobylio dosjė“, parengtuose SBU archyvo ir Ukrainos nacionalinės atminties instituto“, – rašoma pranešime.
1986 metų balandį sprogus 4-ajam Černobylio atominės elektrinės reaktoriui, radioaktyviosiomis dulkėmis buvo užteršta didelė Europos dalis, o labiausiai nukentėjo zona aplink elektrinę. 30 km spinduliu aplink ją vis dar draudžiama gyventi žmonėms.
Avarija Černobylio AE laikoma didžiausia pasaulyje atominės energetikos katastrofa.
