„Wikileaks“, reaguodama į po nevykusio pučo vykdomą Turkijos valdžios susidorojimą su šalies teisine, švietimo sistema ir kariuomene, paviešino apie 300 tūkst. valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) narių laiškų.
Viso buvo paviešinti 294548 laištai iš 762 skirtingų el. pašto adresų, kurių domenas yra akparti.org.tr. Paskutinis laiškas išsiųstas liepos 6-ąją (likus kiek daugiau nei savaitei iki karinio perversmo), pirmasis – 2010-aisiais. Tačiau „Wikileaks“ pažymėjo, kad šis domenas yra naudojamas daugiau tarptautinių reikalų aptarimui, o ne dėl „labiau jautrių“ vidinių klausimų.
Nepaisant to, Turkijoje yra apribota prieiga prie „Wikileaks“ tinklapio, kuriame yra paviešinti susirašinėjimai.
„Wikileaks“ taip pat pažymi, kad medžiaga buvo gauta likus savaitei iki karinio perversmo bandymo Turkijoje, kuris įvykdytas liepos 16-ąją. Susirašinėjimas buvo paviešintas anksčiau, nei planuota, dėl Turkijoje vykdomų „valymų“, kurie prasidėjo iškart po sukilimo.
Viso Turkijoje per kelias dienas buvo sulaikyti 7,5 tūkst. žmonių, tarp jų 100 policininkų, 6038 kariai, 755 teisėjai, 650 civilių. 355 asmenims jau pateikti kaltinimai, kitų likimas dar sprendžiamas.
Maža to, nuo pareigų buvo nušalinti 2,7 tūkst. teisininkų. 1,5 tūkst. finansų ministerijos darbuotojų, 8,7 tūkst. žmonių VRM sistemoje.
Taip pat Turkijoje be darbo liko net 15,2 tūkst. mokyklų ir aukštųjų darbuotojų, jų atžvilgiu pradėti tyrimai.
Valdančioji AKP partija buvo įkurta dabartinio Turkijos prezidento Rejepo Erdogano.
Uždraudė mokslininkams vykti į komandiruotes užsienyje
Turkijos aukštojo mokslo taryba uždraudė mokslininkams vykti į komandiruotes užsienyje ir paragino tuos, kurie šiuo metu yra užsienyje, greitai grįžti namo, trečiadienį pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Tarybos pareiškime universitetams sakoma, kad mokslininkai ir dėstytojai, kurie jau yra užsienyje dirbti ar studijuoti, turėtų „kaip įmanoma greičiau“ grįžti namo.
Turkija išplėtė ir taip didžiulį po nesėkmingo pučo vykdomą „valymą“, kurio tikslas yra atsikratyti sąmokslą esą surezgusio Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkais ir kuris dabar apima ne tik armiją bei policiją, bet ir švietimo sektorių.
Taryba paprašė universitetų rektorių „skubiai patikrinti visų akademinių ir administracijos darbuotojų, susijusių su FETO, situaciją“. JAV gyvenančio turkų dvasininko F.Guleno judėjimą „Hizmet“ („Tarnystė“), kuris dešimtyse šalių propaguoja nuosaikų islamą, Turkijos valdžia vadina „ Fethullah teroristine organizacija“ (FETO).
Rektoriai tarybą apie tą „situaciją“ turi informuoti iki rugpjūčio 5 dienos.
Antradienį vyriausybė suspendavo 15 200 valstybinio švietimo darbuotojų ir pareikalavo, kad dėl įtariamų ryšių su F.Gulenu atsistatydintų beveik 1 600 dekanai iš privačių ir valstybinių universitetų.
