ES skyrė lėšų naujam specialiajam tribunolui, nagrinėsiančiam Rusijos lyderių bylas
Europos Sąjunga skyrė pirmuosius 10 mln. eurų naujam specialiajam tribunolui, kuris sieks patraukti Rusijos lyderius baudžiamojon atsakomybėn už jų vaidmenį kare, kurį Maskva vykdo prieš Ukrainą.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai platformoje „X“ pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
„Už šį karą yra atsakingi Rusijos lyderiai ir jie turi būti patraukti atsakomybėn. Kaltieji negali būti nenubausti“, – rašė ji.
K. Kallas pridūrė, kad šiuo tikslu ES šalys pasirašė atitinkamą susitarimą su Europos Taryba.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Davoso ekonomikos forume pareiškė, kad Europa vis dar nepasiekė realios pažangos steigiant specialųjį tribunolą, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus.
Macronas palankiai vertina pasikeitusią JAV prezidento poziciją dėl Grenlandijos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasveikino Donaldo Trumpo atsitraukimą dėl Grenlandijos, teigdamas, kad vieningas Europos pasipriešinimas paveikė JAV lyderio sprendimą.
„Kai Europa vieningai reaguoja į grėsmes ir naudoja turimas priemones, ji gali užsitikrinti pagarbą“, – žurnalistams sakė E. Macronas.
„Grįžome prie situacijos, kuri atrodo daug priimtinesnė, nors ir toliau išliekame budrūs“, – pridūrė jis.
D. Trumpas atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją po trečiadienio susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte, sakydamas, kad pasiekė preliminarų susitarimą dėl Danijos autonominės teritorijos.
Grenlandijos premjeras teigia nežinantis apie JAV ir NATO vadovų susitarimo dėl salos turinį
Grenlandijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad nežino susitarimo dėl Danijos autonominės teritorijos, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte, turinio.
Premjeras ketvirtadienį taip pat pabrėžė, kad joks susitarimas dėl Grenlandijos negali būti sudarytas be jos pareigūnų dalyvavimo.
„Niekas kitas, išskyrus Grenlandiją ir Danijos Karalystę, neturi įgaliojimų sudaryti sandorių ar susitarimų dėl Grenlandijos ir Danijos Karalystės be mūsų“, – teigė Jensas-Frederikas Nielsenas.
„Mes turime tam tikras raudonas linijas (...). Turime gerbti savo teritorinį vientisumą. Turime gerbti tarptautinę teisę, suverenitetą“, – pridūrė premjeras.
D. Trumpas atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją po trečiadienio susitikimo su M. Rutte, sakydamas, kad pasiekė preliminarų susitarimą dėl Danijos autonominės teritorijos.
Šio susitarimo, pasiekto Šveicarijos Davoso kurorte Pasaulio ekonomikos forume, detalės kol kas lieka miglotos.
J.-F. Nielsenas teigė, kad vertina teigiamai D. Trumpo pareiškimą, jog jis nenaudos jėgos prieš Grenlandiją, pridurdamas, kad nežino naujausio susitarimo detalių.
„Nežinau, kas yra susitarime ar sandoryje dėl mano šalies“, – žurnalistams sakė jis.
Pasak J.-F. Nielseno, jis nedalyvavo jokiose diskusijose dėl Grenlandijos klausimo.
Jungtinės Valstijos ir Danija persiderės dėl 1951 metų Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su D. Trumpo ir M. Rutte derybomis.
Šaltinis teigė, kad Europos sąjungininkai taip pat sustiprins saugumą Arktyje, tačiau pabrėžė, kad amerikiečių bazių įkūrimas Grenlandijoje pagal JAV suverenitetą nebuvo aptartas.
Anksčiau ketvirtadienį Grenlandijos vicepremjeras Mute Egede socialiniame tinkle pareiškė, kad bet koks bandymas perduoti šią Arkties salą būtų nepriimtinas.
Po forumo Davose Donaldas Trumpas išvyko iš Šveicarijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį išvyko iš Šveicarijos, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Baltųjų rūmų šeimininkas dalyvavo Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur dominavo įtampa dėl Grenlandijos klausimo.
Skelbiama, kad D. Trumpas iš Ciuricho oro uosto išskrido lėktuvu „Air Force One", praėjus dienai po to, kai jo atvykimas į Šveicariją dėl techninių priežasčių vėlavo kelias valandas.
Trumpas: JAV „nemokamai“ gaus „visišką prieigą“ prie Grenlandijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį duotame interviu JAV naujienų kanalui „Fox Business“ pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gaus „visišką prieigą“ prie Grenlandijos, tačiau visos šio sandorio sąlygos dar turi būti suderintos.
„Dabar vyksta derybos, derinami visi aspektai, bet iš esmės kalbama apie visišką prieigą. Nėra jokios pabaigos, nėra jokio laiko apribojimo“, – paklaustas, ar ketina sumokėti už Danijai priklausančią Arkties salą atsakė D. Trumpas.
„Turėsime viską, ko norime. Viską, ko norime, gausime nemokamai“, – sakė jis.
Trečiadienį D. Trumpas netikėtai paskelbė pakeitęs savo planų įsigyti Grenlandiją, Davose vykusioje Pasaulio ekonomikos forume pareikšdamas, kad jėgos tam nenaudos.
Tuo pačiu metu jis toliau tvirtino, kad Grenlandiją turi kontroliuoti JAV. Jis sakė, kad susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte metu buvo sutarta, jog Arktis turi būti saugoma bendromis jėgomis.
Interviu kanalui „Fox Business“ metu D. Trumpas paaiškino, kad Grenlandijoje bus įrengta JAV priešraketinės gynybos sistemos „Golden Dome“ dalis. „Taip, jos dalis, ir tai labai svarbi dalis“, – sakė jis, nes „viskas eina virš Grenlandijos“.
NATO karinis vadas: Aljansas pasirengęs planuoti Arkties apsaugos misiją
Vyriausiasis NATO karinis vadas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas, jei bus paprašytas, pasirengęs planuoti misiją Arkties apsaugai.
Apie tai jis kalbėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie tam tikrą susitarimą, kuris, jo nuomone, atitiko jo reikalavimus dėl Grenlandijos.
„Mes dar nepadarėme jokių planų. Negavome politinių nurodymų išsikraustyti“, – po Aljanso aukšto rango pareigūnų susitikimo sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewichas.
„Mes galvojame, kaip tai organizuotume – planavimas dar nepradėtas, bet esame pasirengę“, – pridūrė jis.
NATO misijos pradėjimas Arktyje būtų laikomas galimu sprendimu, reaguojant į D. Trumpo siekį perimti Grenlandijos kontrolę. D. Trumpas tvirtino, kad Grenlandija JAV reikalinga siekiant apginti salą nuo Rusijos ir Kinijos, nors nė viena iš šių šalių neturi pretenzijų į salą.
Baltųjų rūmų šeimininkas atsisakė grasinimų dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo po to, kai trečiadienį per derybas Davose su NATO vadovu Marku Rutte buvo pasiektas susitarimas.
Tačiau šio susitarimo detalės išlieka miglotos. NATO pareiškė, kad dalis plano susijusi su siūlymu Aljansui apsvarstyti saugumo stiprinimą Arktyje.
A. Grynkewichas teigė, kad artimiausiu metu Grenlandijoje NATO pratybos neplanuojamos, tačiau Aljansas surengs ilgai planuotus karinius mokymus kitur Arktyje.
Jis taip pat sumenkino susirūpinimą, kad Trumpo grasinimai dėl Grenlandijos – Danijos autonominės teritorijos – turėjo neigiamą poveikį NATO.
„Mes išliekame stiprūs, išliekame vieningi ir išliekame pasirengę“, – pareiškė A. Grynkewichas.
NATO vadas sako esąs pasirengęs, jei bus paprašytas, planuoti misiją Arktyje
Vyriausiasis NATO karinių pajėgų vadas ketvirtadienį pareiškė, kad aljansas yra pasirengęs, jei jo bus paprašyta, planuoti Arkties apsaugos misiją, JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus pagrindų susitarimą, kuris, jo teigimu, tenkina jo reikalavimus dėl Grenlandijos.
„Kol kas jokių planų nerengiame. Negavome politinių nurodymų judėti“, – po aukščiausio rango aljanso vadų susitikimo sakė JAV generolas ir vyriausiasis NATO vadas Europoje Alexusas Grynkewichas.
„Svarstome, kaip tai organizuoti – planavimas dar neprasidėjo, bet mes esame pasirengę.“
Po to, kai D. Trumpas pasinaudojo menama Rusijos ir Kinijos grėsme, kad pateisintų savo norą užimti Grenlandiją, buvo pasiūlyta Arktyje pradėti NATO misiją.
Tačiau D. Trumpas rodosi atsisakė savo grasinimų šios teritorijos atžvilgiu, trečiadienį Davose paskelbdamas, kad derybose su NATO vadovu Marku Rutte buvo pasiektas susitarimas.
Daug informacijos apie tai, dėl ko būtent buvo sutarta, jei koks nors susitarimas apskritai buvo sudarytas, kol kas nėra, tačiau NATO teigė, kad plane numatyta, jog aljansas imsis stiprinti Arkties saugumą.
A. Grynkewichas sakė, kad artimiausiu metu jokios NATO pratybos Grenlandijoje neplanuojamos, tačiau aljansas surengs seniai numatytas pratybas kitose Arkties vietose.
Jis pasistengė išsklaidyti susirūpinimą, kad D. Trumpo grasinimai Grenlandijai – Danijos, taip pat NATO narės, autonominei teritorijai – pakenkė 32 valstybių aljansui.
„Toliau esame stiprūs, vieningi ir pasirengę“, – sakė A. Grynkewichas.
NATO admirolas: nepaisant iššūkių, aljansas išlieka vieningas
Nepaisant jam metamų iššūkių, aljansas išlieka stabilus, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone. Jį cituoja britų transliuotojas BBC.
Admirolo teigimu, aljansas yra vieningas, net jei jo nariai „kartais karštai keičiasi nuomonėmis“.
Pasak jo, NATO aptarė saugumą Arkties regione, kurį jis vadino strategiškai svarbia zona, kurioje NATO artimiausiais mėnesiais planuoja vykdyti karines pratybas ir mokymus.
Žurnalistų paklaustas, ar būsimo susitarimo dėl Grenlandijos plane Amerikai suteikiamos „suverenios bazės“ saloje, ir jei taip, ar Danija tam pritarė, admirolas atsakė, kad susitarimas kol kas yra „labai ankstyvoje stadijoje“.
Kaip rašė ELTA, JAV ir Danija iš naujo derėsis dėl 1951 m. Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį AFP sakė šaltinis, susipažinęs su prezidento Donaldo Trumpo ir NATO vadovo Marko Rutte derybomis.
Šaltinis teigė, kad Europos sąjungininkės taip pat sustiprins Arkties saugumą, tačiau tvirtino, kad amerikiečių bazių įkūrimas Grenlandijoje JAV suvereniteto pagrindu nebuvo aptariamas.
Šis gynybos susitarimas, atnaujintas 2004 m., jau dabar suteikia Vašingtonui laisvę didinti ten dislokuotų savo karių skaičių su sąlyga, kad jis iš anksto informuoja Danijos ir Grenlandijos valdžios institucijas.
D. Trumpas trečiadienį po derybų su M. Rutte Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbė apie pamatinį susitarimą, tačiau tariamai pasiekto susitarimo detalės liko neatskleistos.
M. Rutte ketvirtadienį sakė, kad viena iš susitikimo metu išryškėjusių „darbo krypčių“ yra „mūsų užtikrinimas, kad kinai ir rusai negautų prieigos prie Grenlandijos ekonomikos“ ar nepasiektų jos kariniu būdu.
JAV prezidento grasinimai užimti Grenlandiją sukrėtė transatlantinį aljansą ir įstūmė NATO į didžiausią krizę per pastaruosius dešimtmečius.
Po D. Trumpo grasinimų užtimti Grenlandiją kai kurios Europos valstybės paragino NATO pradėti misiją Arktyje, ir pamėginti sustiprinti regiono saugumą.
Grenlandijos vicepremjeras: bet koks bandymas perduoti Arkties salą būtų nepriimtinas
Grenlandijos vicepremjeras Mute Egede (Mutis Ejė) ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks bandymas perduoti šią Arkties salą būtų nepriimtinas.
Šis komentaras nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė apie preliminarų susitarimą dėl salos ateities su NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute).
„Kad ir kokį spaudimą darytų kiti, mūsų šalis nebus atiduota, ir mūsų ateitis nebus statoma ant kortos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė jis.
„Nepriimtina bandyti atiduoti mūsų žemę kitiems. Tai yra mūsų žemė – mes esame tie, kurie formuoja jos ateitį“, – pridūrė M. Egede.
Jungtinės Valstijos ir Danija persiderės dėl 1951 metų Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su D. Trumpo ir M. Rutte derybomis.
Šaltinis teigė, kad Europos sąjungininkai taip pat sustiprins saugumą Arktyje, tačiau pabrėžė, kad amerikiečių bazių įkūrimas Grenlandijoje pagal JAV suverenitetą nebuvo aptartas.
Šaltinis: JAV ir Danija peržiūrės 1951 m. Grenlandijos gynybos susitarimą
Jungtinės Valstijos ir Danija persiderės dėl 1951 metų Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su prezidento Donaldo Trumpo ir NATO vadovo Marko Rutte derybomis.
Ministras: Markas Rutte negali derėtis Danijos vardu
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neturi įgaliojimų derėtis Danijos vardu dėl Grenlandijos, ketvirtadienį pareiškė danų gynybos ministras, tačiau pabrėžė, kad Aljanso vadovas „lojaIiai dirba NATO vienybei“.
„Turime aiškią raudoną liniją. Mes neperleisime suverenumo dalies karalystės teritorijos atžvilgiu“, – sakė Troelsas Lundas Poulsenas komentaruose, paskelbtuose socialiniame tinkle „X“ kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad pasiekė susitarimą su M. Rutte, kurio detalės lieka neaiškios.
NATO vadovas įvardijo, ko siekiama derybomis dėl Grenlandijos
Derybomis su Jungtinėmis Valstijomis dėl Grenlandijos bus siekiama užtikrinti, kad Kinija ir Rusija neįgytų karinės ir ekonominės prieigos prie šios Danijos autonominės teritorijos Arktyje, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas.
Po trečiadienį Davose Šveicarijoje įvykusių derybų su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad jiedu pasiekė „būsimo susitarimo pagrindą“ ir todėl atšauks muitus, kurie turėjo įsigalioti Europos sąjungininkėms vasario 1 dieną.
M. Rutte ketvirtadienį sakė, kad viena iš po susitikimo atsiradusių „darbo krypčių“ yra „užtikrinti, kad kinai ir rusai neįgytų prieigos prie Grenlandijos ekonomikos“ ar kariniu požiūriu.
Merzas Davose: pasaulio tvarka griūva kvapą gniaužiančiu greičiu
Pasaulio tvarka griūva kvapą gniaužiančiu greičiu, savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose ketvirtadienį sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Tai jam beveik manija“: Norvegija įspėja dėl Trumpo dėmesio Grenlandijai
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store‘as griežtai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti muitus sąjungininkams. Nors Vašingtonas nuo tarifų planų kol kas atsitraukė, Europa įspėja – situacija išlieka nestabili, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
„Buvo nepriimtina reikšti tokius grasinimus. Todėl tai, kad jis jų atsisakė, turime priimti kaip faktą – ir būtų buvę keista, jei jis to nebūtų padaręs“, – sakė J. Store‘as.
„Tačiau su Trumpu viskas gali greitai pasikeisti, todėl turime atidžiai stebėti situaciją“, – pridūrė jis.
D. Trumpas atšaukė muitus po to, ką pats pavadino „labai produktyviu“ pokalbiu su NATO vadovu Marku Rutte.
Po susitikimo D. Trumpas paskelbė, kad JAV ir NATO pasiekė pagrindinį susitarimą dėl Grenlandijos.
J. Store‘as pažymėjo, kad Grenlandija buvo pagrindinė D. Trumpo kalbos tema Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Tema, kuriai jis skyrė daugiausia laiko, buvo Grenlandija – tai jam beveik manija“, – mano J. Store‘as.
Danija ragina dėl Grenlandijos vesti konstruktyvias derybas, gerbiančias teritorinį vientisumą
Danija ketvirtadienį paragino vesti konstruktyvias derybas dėl Grenlandijos, kurios gerbtų Europos Sąjungos (ES) ir NATO narės teritorinį vientisumą.
„Galime derėtis dėl visų politinių aspektų: saugumo, investicijų, ekonomikos. Tačiau negalime derėtis dėl savo suvereniteto. Man buvo pranešta, kad taip nebuvo“, – pareiškime teigė premjerė Mette Frederiksen.
Šie komentarai pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga pranešė atšaukiantis muitus Europai ir atmetantis karinių veiksmų galimybę, siekiant perimti Grenlandiją iš Danijos.
ES lyderiai viršūnių susitikime aptars JAV planus dėl Grenlandijos
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį turėtų susitikti Briuselyje, kur jie ketina bandyti nustatyti bendrą atsaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl šio užmojų dėl Grenlandijos.
Jis planavo nuo vasario 1 d. įvesti papildomus 10 proc. muitus kelių Europos sąjungininkių prekėms, tačiau trečiadienį persigalvojo.
D. Trumpas buvo pareiškęs, kad aštuonioms Europos valstybėms bus taikomi didesni muitai, kol Jungtinės Valstijos užsitikrins, pasak jo, „visišką (Grenlandijos) įsigijimą“. Tačiau D. Trumpas trečiadienį sakė, kad nenaudos jėgos, atsisakė savo grasinimų muitais ir užsiminė apie tiksliai neapibrėžtą NATO susitarimą dėl šios Danijos administruojamos Arkties salos.
Keli pareigūnai prieš viršūnių susitikimą pabrėžė, kad ES bando išspręsti susidariusią situaciją ir kad blokas svarstytų galimybę taikyti atsakomąsias priemones tik tuo atveju, jei muitai, kuriais buvo grasinama, būtų įvesti.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen prieš viršūnių susitikimą nurodė, kad transatlantiniai santykiai atsidūrė „kryžkelėje“.
„Europa pirmenybę teikia dialogui ir sprendimams, tačiau, prireikus, mes esame visiškai pasirengę vieningai, skubiai ir ryžtingai veikti“, – trečiadienį pažymėjo ji.
Pasikeitus JAV retorikai dėl Grenlandijos, Kęstutis Budrys tai sieja su vieninga Europos laikysena
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad pasikeitusiai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorikai dėl Grenlandijos įtakos turėjo vieninga Europos laikysena.
„Vieninga Europos valstybių laikysena tikrai buvo vienas iš veiksnių, (siekiant) šiek tiek ir deeskaluoti situaciją. Gerai, kad nepasidavėme karštų galvų rekomendacijoms grasinti vožti prevenciškai atgal amerikiečiams ekonominiais įrankiais, atsakant į pagrasinimą tarifais“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kaip rašė BNS, Donaldas Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.
Trumpas atsitraukia nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją: „Gavome viską, ko norėjome“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.
Trumpas, atsitraukęs nuo pozicijos dėl Grenlandijos, Davose pristatys Taikos tarybą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Davose pristatys savo naująją Taikos tarybą ir susitiks su Ukrainos lyderiu – taip sustiprindamas savo kaip taikdario įvaizdį, praėjus dienai po to, kai atsitraukė nuo pozicijos dėl Grenlandijos.
D. Trumpas staiga paskelbė, kad atsisako naujų muitų Europai ir pareiškė, kad nesiųs kariuomenės perimti Grenlandijos iš Danijos, taip iš dalies sušvelnindamas krizę, sukrėtusią pasaulio politikos ir verslo elito susitikimą.
Antrąją savo vizito Šveicarijos slidinėjimo kurorte dieną D. Trumpas sieks reklamuoti Taikos tarybą – savo prieštaringai vertinamą organizaciją, skirtą tarptautiniams konfliktams spręsti, – ir surengs jos chartijos pasirašymo ceremoniją.
JAV administracija paprašė šalių sumokėti iki 1 milijardo JAV dolerių (0,86 mlrd. eurų) už nuolatinę vietą šioje taryboje, į kurią D. Trumpas pakvietė tokius lyderius kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Manau, kad tai didžiausia taryba, kokia kada nors buvo suformuota“, – trečiadienį teigė D. Trumpas, susitikęs su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu), kuris yra tarp lyderių, sutikusių prisijungti prie šios tarybos.
Taikos tarybos pristatymas vyksta D. Trumpui nusivylus dėl negautos Nobelio taikos premijos, nepaisant jo prieštaringai vertinamo teiginio, kad jo administracija per pirmuosius antrosios kadencijos metus užbaigė aštuonis karus.
Nors iš pradžių Taikos taryba buvo kuriama siekiant prižiūrėti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, tačiau panašu, kad jos įstatuose aprašytas jos vaidmuo vien šia palestiniečių teritorija neapsiriboja. Tai sukėlė susirūpinimą, kad D. Trumpas nori, jog ji konkuruotų su Jungtinėmis Tautomis (JT).
Svarbios JAV sąjungininkės, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę (JK), išreiškė skepticizmą, tačiau prie Tarybos sutiko prisijungti kitos šalys, ypač Artimuosiuose Rytuose, įskaitant tokias D. Trumpui palankias valstybes kaip Saudo Arabija ir Kataras.
Vienas aukšto rango D. Trumpo administracijos pareigūnas trečiadienį žurnalistams sakė, kad buvo išsiųsta 50 kvietimų, į kuriuos teigiamai atsakė maždaug 35 pasaulio lyderiai.
D. Trumpas trečiadienį taip pat pareiškė, kad V. Putinas sutiko prisijungti prie Taikos tarybos, nors Kremlius kol kas teigia vis dar nagrinėjantis kvietimą.
Putinas prabilo apie Trumpo planus: „Tai tikrai mūsų neliečia“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos.
„Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje.
Danija kritikuoja Trumpo ir Rutte derybas: jos nebuvo tikros
Danijos parlamento narė teigė, kad Davose vykusios JAV prezidento Donaldo Trumpo ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte derybos nėra „tikros derybos“.
„Kiek suprantu, tai buvo dviejų vyrų pokalbis“, – sakė Sasha Faxe laidoje „The World with Yalda Hakim“.
Pasak jos, negali būti siūlomas susitarimas dėl Grenlandijos „be Grenlandijos dalyvavimo derybose“.
„Girdėjau iš Grenlandijos žmonių... Danijos parlamente yra Grenlandijos atstovė, kuri labai aiškiai pasakė, kad tai nėra Rutte ar NATO prerogatyva“, – pridūrė S. Faxe.
„Jie negali derėtis ar prekiauti Grenlandijos saugumu be Grenlandijos žmonių dalyvavimo. Jie labai aiškiai pareiškė, kad Grenlandija nėra parduodama.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Politico“: Trumpo padaryta žala – nepataisoma
Po dviejų savaičių grasinimų Europai eskalavimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, atsitraukė Grenlandijos klausimu, tačiau per tą laiką jis spėjo pridaryti tiek žalos, kad galutinai pakirstų europiečių pasitikėjimą savo sąjungininke JAV, rašo „Politico“.
Leidinys pažymi, kad D. Trumpo pažadas nenaudoti karinės jėgos Grenlandijai užimti ir atsisakymas įvesti papildomus muitus užbėgo už akių tolimesniam eskalavimui. Tačiau jo nuolatiniai kaltinimai sąjungininkams dėl jų „nedėkingumo“ ir „silpnumo“ provokuoja augantį europiečių nepasitikėjimą JAV. Tai nematyta nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir NATO įkūrimo.
„Europa įsitikino D. Trumpo nuolaidumu, kai jis susiduria su pasipriešinimu. Tačiau globalesnė problema išlieka“, – „Politico“ sakė vienas Europos pareigūnas, norėjęs išlikti anonimu.
„Trumpo pažadai ir pareiškimai yra nepatikimi, bet jo panieka Europai yra nuosekli. Turėsime toliau rodyti ryžtą ir didesnę nepriklausomybę, nes mes nebegalime laikytis iliuzijos, kad Amerika vis dar yra tokia, kokia ją laikėme“, – sakė pareigūnas.
Pasikeitė Europos retorika
„Politico“ atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nei praėjusiais metais, kai Europa daugiausia sutiko su JAV prezidento reikalavimais, šį kartą Europos šalių lyderiai pradėjo rimtai diskutuoti apie „keršto strategiją“ tuo atveju, jei D. Trumpas įvestų naujus muitus Europai.
Kaip pažymi leidinys, „drąsus iššūkis“ dėl Grenlandijos ir „šokiruojantis Europos teritorinio suvereniteto ignoravimas“ iš JAV prezidento pusės destabilizavo NATO, kuri buvo sukurta būtent tam, kad būtų išvengta naujų „imperialistinių užkariavimų“ bandymų.