• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

28 valstybės, atsiradusios buvusio Rytų bloko teritorijoje – nuo Rusijos ir Kazachstano rytuose iki Albanijos, Juodkalnijos ir Čekijos vakaruose – po Berlyno sienos griuvimo ir Sovietų sąjungos subyrėjimo išgyveno istorines permainas, rašo „International Herald Tribune“. Maždaug 1990 m. regione prasidėjusios politinės permainos savo ruožtu paspartino perėjimą prie kitokio ekonominio modelio, daugelyje šių valstybių paskatinusio ūkio augimą ir pažangą.

REKLAMA
REKLAMA

Dienraščio teigimu šiandien Rytų Europa ir buvusios Sovietų sąjungos respublikos gyvena naujo pereinamojo laikotarpios sąlygomis. Šiandieninės permainos turėsiančios tokių pat toli siekiančių pasekmių, kaip ir praėjusių 17 metų politiniai bei ekonominiai sukrėtimai.

REKLAMA

Šis „trečiasis pereinamasis periodas“ susijęs su sparčiu 400 milijonų žmonių, gyvenančių šiose buvusiose socialistinėse šalyse, senėjimu. Dėl tokios demografinės tendencijos šis regionas iki 2025 m. taps vienu iš labiausiai „nukaršusių“ visame pasaulyje. Per artimiausius du dešimtmečius, sutinkamai su mokslininkų prognozėmis, bendras regiono gyventojų skaičius sumažės beveik 24 milijonais: vien tik Rusija neteks 17 milijonų žmonių. Iki 2025 m. nuo 20 iki 25 proc. devynių Rytų Europos valstybių ir buvusių Sovietų sąjungos respublikų – nuo Kazachstano iki Slovakijos – gyventojų sudarys 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Iki 2025 m. bosnių, kuriems sukaks daugiau nei 65 m., skaičius lyginant su 2000 m. padvigubės. Vidutiniam statistiniam slovakui bus 47-eri, tad ši šalis užims vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal gyventojų amžių.

REKLAMA
REKLAMA

Šis trečiasis periodas – unikalus reiškinys, pastebi „International Herald Tribune“. Lig šiol naujausioje pasaulio istorijoje nebuvo tokios situacijos, kad valstybės, kuriose tik formuojasi brandūs rinkos ekonomikos institutai, susidurtų su tokiu sparčiu gyventojų senėjimu. Pavyzdžiui, Gruzijoje, kuri, kaip manoma, nuo 2000 iki 2025 m. neteks beveik penktadalio gyventojų, vienam žmogui tenkančios pajamos tokios pat, kaip Ruandoje ar Mozambike.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Demografinės permainos kartu su neužbaigtais ekonominiais pertvarkymais ateityje gali lemti sistemines permainas šių valstybių socialinėje ir ekonominėje struktūroje, teigia dienraštis. Virš jų jau pakibo smarkaus išlaidų socialiniam sektoriui padidinimo rizika, nes istoriškai susiklostę valstybės įsipareigojimai mokėti palyginti nemažas pensijas vis labiau didėja, o valstybės institucijų įtvirtinta rūpinimosi seniais žmonėmis sistema reikalauja vis didesnių iždo asignavimų. Be to, šios šalys susiduria su ekonomikos augimui keliamu pavojumi, nes mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis, o senstantys mažiau gali atidėti juodai dienai.

REKLAMA

Pasaulio banko ataskaitos autoriai perspėja, kad jei šis perėjimas nebus tinkamai vykdomas, jis sukels grėsmę regiono ekonominei pažangai, o tai, pasak dienraščio, turėtų rūpėti politikams ir buvusiuose Rytuose, ir Vakaruose.

Gerai bent jau tai, rašo „International Herald Tribune“, kad dauguma regiono šalių dar turi laiko išspręsti išlaidų didėjimo problemą – tereikia imtis kryptingų reformų. Dienraščio teigimu išlaidų pensiniam aprūpinimui didėjimą būtų galima gerokai kompensuoti politikos pakeitimais – pavyzdžiui, padidinus išėjimo į pensiją amžių, kuris šiame regione yra labai žemas. Atsižvelgus į tai, kad ilgalaikė senyvo amžiaus žmonių priežiūra ligoninėse atsieina gerokai brangiau, politikai gali sumažinti išlaidas investuodami į rūpinimąsi ilgaamžių sveikata ir vykdydami paramos senukus namuose prižiūrintiems žmonėms politiką, teigia dienraštis.

REKLAMA

Jei tokia ilgalaikė politika bus pradėta vykdyti jau dabar, daugelis regiono šalių vis dėlto sugebės suformuoti savo biudžetus taip, kad galėtų gyventi pagal pajamas pavojaus, kurį kelia gyventojų senėjimas, sąlygomis. Visas mažėjančio darbuotojų skaičiaus grėsmes būtų galima sumažinti aktyviai imantis darbo našumo didinimo priemonių – pavyzdžiui, užbaigus pradėtą įmonių restruktūrizavimą, įvedus lanksčias sistemas, leidžiančias darbuotojams mokytis per visą savo gyvenimą, o taip pat skatinant inovacijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Problemos, iškilusios prieš buvusio Rytų bloko reformatorius, yra aiškios. Gerai žinoma ir tai, kokios reformos būtinos, teigia dienraštis. Belieka jas įgyvendinti. Vienintelis pavojus – pasyvus susitaikymas su tariamai patenkinama dabartine padėtimi.

Pasak „International Herald Tribune“, Rytų Europos ir buvusios Sovietų sąjungos gyventojų senėjimas turėtų rūpėti ir Vakarų Europos politikams. Tuo metu, kai Rytų Europos gyventojai sensta, o augantis pragyvenimo lygis skatina emigrantus grįžti namo, tokios ES šalys kaip D. Britanija, Prancūzija ir Vokietija neteks dalies „lenkų santechnikų“ – jaunų išeivių iš Rytų Europos, kurie šiandien darbuojasi Londono baruose ar Dublino statybų aikštelėse, aprūpindami ES ekonomiką darbo jėga, kurios jai taip reikia. Ateityje ES šalims ko gero teks verbuoti jaunus darbininkus ne Rytų Europoje, o kur nors kitur.

Trys labiausiai tikėtini darbo jėgos šaltiniai, kurie ateityje galėtų patenkinti didėjantį ES darbo rinkos poreikį, yra kur kas toliau – Turkijoje, Vidurinėje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, kur gimstamumo lygis tebėra aukštas, o žmonės veržiasi išvažiuoti dirbti į Vakarus, rašo „International Herald Tribune“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų