O Vakarai perspėja ir dėl didėjančios Kinijos grėsmės – Pekinas per metus maždaug penktadaliu padidino savo branduolinį arsenalą, todėl NATO skuba imtis atsakomųjų veiksmų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Pakeliui į Pchenjaną – sustojimas Jakutske, tolimuosiuose Rytuose. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas taip pradėjo kelionę į Šiaurės Korėją, smarkiai kontrastuojančią su pasibaigusiais Ukrainos prezidento susitikimais su G7 Italijoje ir beveik šimto šalių atstovais Šveicarijoje.
Kelias valandas praleidęs Jakutske, Putinas traukė pas dar labiau už save izoliuotą lyderį – Kim Jong Uną.
Paskutinį kartą V. Putinas Šiaurės Korėjoje lankėsi prieš 24 metus. Tuomet raudonu kilimu Pchenjane jis žengė praėjus vos dviem mėnesiams po savo inauguracijos. Per ketvirtį amžiaus Putinas paseno ir pradėjo ne vieną karą. O štai Kim Čen Iro vietą užėmė jo sūnus Kim Čen Unas, dabar padedantis Putinui žudyti ukrainiečius.
Už tai Putinas viešai padėkojo Šiaurės Korėjai vizito išvakarėse per Pchenjano propagandą. Manoma, kad Pchenjanas jau perdavė Maskvai kone 5 mln. artilerijos sviedinių ir nežinomą kiekį balistinių raketų.
Putinui reikia dar, todėl ir važiavo į Šiaurės Korėją, kuri daro viską dėl technologijų raketoms, kuriomis grasina Amerikai ir Pietų Korėjai. Paprastai tariant – draugystė iš išskaičiavimo.
Galima grėsmė Pietų Korėjai
Šiaurės Korėja vizitui ruošėsi ypač kruopščiai. Pchenjano gatvėse dabar beveik nebuvo žmonių ir automobilių, bet užtat visur plevėsavo Rusijos ir Šiaurės Korėjos vėliavos bei pritaisyti Putino portretai. Rusijos diktatorius galės jaustis kaip namie.
Prieš pat vizitą Šiaurės Korėja galimai surengė ir provokaciją – Pietų Korėja skelbia, kad šalis skiriančią demarkacijos liniją kirto maždaug 30 Šiaurės Korėjos karių ir pasitraukė tik po įspėjamųjų šūvių iš pietų.
„Šiaurės Korėja vykdo įvairius darbus pasienyje: naikina augmeniją, minuoja teritoriją, stiprina logistiką ir stato neaiškias struktūras, panašias į prieštankines barikadas“, – kalba Pietų Korėjos kariuomenės atstovas Lee Sung-Junas.
Ekspertai įtaria, kad panašiomis provokacijomis režimai gali grasinti Pietų Korėjai, kad ši neberemtų Ukrainos, mat Seulas Kyjivui perduoda šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių. Vašingtonas nuogąstauja, kad padrąsinta Rusijos Šiaurės Korėja gali imtis ir didesnės agresijos.
O NATO Aljansas perspėja ir kitą svarbią Putino sąjungininkę Kiniją, kad jai atsirūgs parama karui.
„Realybė ta, kad Kinija remia didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir tuo pat metu nori išlaikyti gerus santykius su Vakarais. Ką gi, Pekinas negali turėti abiejų dalykų vienu metu. Jei Kinija nepakeis savo kurso, teks už tai sumokėti“, – tikina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Ruijoje dega naftos saugyklos
Vakarai perspėja, kad Pekinas greičiau nei bet kas kitas didina ir savo branduolinį arsenalą. Naujausia Stokholmo tyrėjų ataskaita rodo, kad pernai sausį kinai turėjo 410 branduolinių galvučių, o šiemet jau 500. Šiuo metu daugiausia branduolinių galvučių turi Rusija – beveik 6 tūkst. JAV – daugiau nei 5 tūkst. Pentagono vertinimu – iki 2035 m. Kinija nori pasiekti JAV ir Rusijai prilygstančią branduolinę galią. Todėl NATO ir svarsto galimybę didinti paruoštų naudoti branduolinių ginklų skaičių.
„Būtų neatsakinga ir neprotinga, jei mes nediskutuotume su savo NATO sąjungininkais apie tai, kaip užtikrinti mūsų įsipareigojimus, kalbant apie įvairias karines galimybes“, – sako JAV nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby.
O kol Putinas vienija blogio jėgas, o Vakarai svarsto, kaip joms atsakyti, Rusijoje ir toliau dega naftos saugyklos. Šį kartą Rostovo srities Azovo pašonėje. Ten skriejo ukrainiečių dronai, taip pat ir į kitą naftos saugyklą Krasnodaro srityje.
O rusofašistai ir vėl smūgiuoja civiliams – vakar paleido raketą į Poltavą – apgadino kelis daugiabučius, nutraukė elektros perdavimo linijas, palikdami tūkstančius žmonių be elektros ir sužeidė tuziną žmonių, taip pat ir vaikus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
