Ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) sekmadienį atmetė svarstymus, esą turėtų prisiimti atsakomybę už religinį smurtą Irake, tačiau teigė, jog Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų pareiga yra padaryti jam galą.
"Žinoma, aš priblokštas Irake žuvusių žmonių skaičiaus, bet juos žudo ne britų ir amerikiečių kariai, - interviu Didžiosios Britanijos visuomeninei televizijai BBC sakė T. Blairas. - Juos žudo žmonės, kurie sąmoningai naudoja terorizmą, bandydami neleisti šaliai atsistoti ant kojų. Nėra nė kalbos apie kokią nors mano kaltę. Jaučiu didelę atsakomybę už tai, kad padėtis pasitaisytų. Mes esame visiškai įsipareigoję pataisyti esamus reikalus. Aš visiškai nesutinku, kad priežastis, dėl kurios Irakas turi tokių sunkumų <...> paprasčiausiai ta, kad prieš karą nebuvo išspręstos planavimo problemos".
Jungtinės Tautos (JT) sausį paskelbė, kad 2006 metais visoje šalyje žuvo mažiausiai 34 452 irakiečiai, o dar 36 685 buvo sužeisti.
Remiantis naujienų agentūros AFP pateikiamais skaičiavimais, pagrįstais Pentagono duomenimis, nuo 2003 metų kovo, kai prasidėjo JAV vadovaujamas karinis įsiveržimas, iš viso žuvo 132 britų kariai, o JAV armija per tą patį laikotarpį neteko 3 127 žmonių.
Tiesa, T. Blairas nekomentavo sekmadienį laikraštyje "News of the World" išspausdintų teiginių, kad gegužę perdavusi pietinės Basros provincijos valdymą irakiečiams, Didžioji Britanija rengiasi perpus sumažinti Irake dislokuotas 7 tūkst. karių pajėgas.
Tačiau kitame pranešime, kurį sekmadienį spausdina leidinys "The Independent", nurodoma, kad Didžiosios Britanijos vyriausybės planai iki balandžio išvesti tūkstantį karių bus atidėti, kadangi Jungtinės Valstijos, stengdamosi sustabdyti kraujo liejimą, į Iraką papildomai atsiuntė 21 500 karių.
"Tiesiog palaukim ir pažiūrėkim, - paklaustas, ar "The News of the World" rašo tiesą, sakė premjeras. - Kai irakiečiai bus labiau pajėgūs Basroje perimti savo pačių saugumo kontrolę, mes sumažinsime (karių skaičių). Tačiau reikia būti tikram, kad turi pakankamai pajėgų palaikymui ir rezerve, kad galėtum padėti irakiečiams, jei kiltų ypatingų problemų".
T. Blairas teigė, kad Vašingtonas nespaudžia Londono išlaikyti pastovų karių skaičių ir pripažino, jog saugumo padėtis britų kontroliuojamoje Basroje gerokai skiriasi nuo padėties Bagdade.
