Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sukėlė viešą diskusiją apie politikų naudojamą dirbtinį intelektą (DI), kai vietos žiniasklaidai pasakė, kad naudoja „ChatGPT“ idėjoms generuoti ir „antrajai nuomonei“ apie šalies valdymą gauti, rašo „Euronews“.
U. Kristerssonas Švedijos laikraščiui „Dagens Industri“ teigė, kad naudojasi „ChatGPT“ ir prancūzų paslauga „LeChat“, o jo kolegos taip pat taiko DI savo kasdieniame darbe.
„Aš pats juo naudojuosi gana dažnai, jei ne dėl ko kito, tai bent jau antrajai nuomonei gauti. „Ką padarė kiti? Ar turėtume galvoti visiškai priešingai?“ Tokie klausimai“, – sakė jis.
Šis komentaras sukėlė neigiamą reakciją – kritikai teigė, kad rinkėjai išrinko U. Kristerssoną, o ne „ChatGPT“, vadovauti Švedijai.
Švedijos technologijų ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl politikų naudojamų DI įrankių, pabrėždami riziką priimti politinius sprendimus remiantis netikslia informacija.
Didžiųjų kalbos modelių (LLM) mokymo duomenys gali būti neišsamūs ar šališki, todėl pokalbių robotai gali pateikti neteisingus atsakymus arba vadinamąsias „haliucinacijas“.
„Gauti atsakymus iš LLM yra pigu, tačiau patikimumas – didžiausia kliūtis“, – anksčiau sakė Oksfordo universiteto mašininio mokymosi docentas Yarin Gal.
Ekspertai taip pat įspėja, kad jautri valstybinė informacija gali būti panaudota mokant vėlesnius „ChatGPT“ modelius, kuriuos kuria „OpenAI“. Šios bendrovės serveriai yra JAV.
U. Kristerssono spaudos komanda atmetė saugumo susirūpinimą. „Žinoma, ten nepatenka saugumo požiūriu jautri informacija. Ji naudojama labiau kaip atspindžių lenta“, – laikraščiui „Aftonbladet“ sakė U. Kristerssono spaudos sekretorius Tomas Samuelssonas.
Ar politikai turėtų naudoti DI pokalbių robotus?
Tai ne pirmas kartas, kai politikas atsiduria kritikos akiratyje dėl DI naudojimo – ir net ne pirmas kartas Švedijoje. Praėjusiais metais Švedijos parlamento socialdemokratas Olle Thorellas pasitelkė „ChatGPT“, kad parengtų 180 klausimų šalies ministrams. Jis sulaukė kritikos dėl ministrų personalo apkrovimo, nes pagal taisykles į klausimus privaloma atsakyti per nustatytą laiką.
Anksčiau šiais metais Jungtinės Karalystės technologijų sekretorius Peteris Kyle‘as sulaukė kritikos dėl „ChatGPT“ naudojimo, kai britų žurnalas „New Scientist“ atskleidė, jog jis klausė pokalbių roboto, kodėl DI diegimas JK verslo bendruomenėje vyksta taip lėtai ir kokiuose tinklalaidėse jam reikėtų pasirodyti, kad „pasiektų plačią auditoriją, tinkamą ministro pareigoms“.
Kai kurie politikai atvirai pripažįsta, kad naudojasi DI. Škotijos parlamento narys Grahamas Leadbitteris laikraštyje „The National“ rašė, jog DI jam padeda kalboms rengti – atrenka svarbiausią informaciją iš didelio kiekio tekstų ir suteikia „gerą pagrindą darbui“, tačiau pabrėžė, kad galutinius sprendimus vis tiek priima pats.
„Aš pasirinku temą, renku informaciją, kurios man reikia, prašau konkretaus tipo dokumentų ir tikrinu, ar gauta informacija atitinka mano tikslus“, – rašė G. Leadbitteris.
O 2024 m. Europos Komisija pristatė savo DI priemonę, pavadintą GPT@EC, kuri eksperimentiniu pagrindu padeda darbuotojams rengti ir apibendrinti dokumentus.
„ChatGPT“ prieinama JAV valstybės tarnautojams
Tuo tarpu „OpenAI“ šią savaitę paskelbė apie partnerystę su JAV vyriausybe, pagal kurią visai šalies federalinei tarnybai kitąmet už simbolinę 1 JAV dolerio kainą bus suteikta prieiga prie „ChatGPT Enterprise“.
Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai D. Trumpo administracija paskelbė savo DI veiksmų planą, kurio tikslas – išplėsti dirbtinio intelekto naudojimą federalinėje vyriausybėje, siekiant padidinti efektyvumą ir sumažinti popierizmą.
Savo pareiškime „OpenAI“ teigė, kad programa apims „griežtas apsaugos priemones, didelį skaidrumą ir gilų pagarbą“ federalinės vyriausybės darbuotojų „viešajai misijai“.
Bendrovė nurodė, kad DI naudojimo viešajame sektoriuje privalumus įvertino per bandomąją programą Pensilvanijoje, kur valstybės tarnautojai, naudodamiesi „ChatGPT“, kasdien sutaupydavo vidutiniškai apie 95 minutes, skirtas įprastinėms užduotims atlikti.
„Nesvarbu, ar tai būtų sudėtingų biudžetų valdymas, grėsmių nacionaliniam saugumui analizė ar kasdienės viešųjų įstaigų veiklos tvarkymas – visi valstybės tarnautojai nusipelno galimybės naudotis geriausiomis turimomis technologijomis“, – teigė „OpenAI“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
