Vladimiras Putinas intriguoja, neramina, įkalina (kai kuriuos), gąsdina. Kas slepiasi už to blyškaus veido, blankių žydrų akių, aukštos kaktos, už tos manieringos elgsenos, balansuojančios tarp arogancijos ir kuklumo, brutalumo ir apsimestinio mandagumo? Norėtųsi žinoti. V. Putinas su mumis ilgam. Jis į valdžią atėjo jau prieš 15 metų. Pasilikti nusiteikęs dar 15-ai. Sužeista siela? Grobikas, bandantis atkurti Rusijos viešpatystės zoną, ar, atvirkščiai, iliuzionistas, priverstas ginti šalies tapatumą?
„Putinologų nuomonės išsiskyrė lygiai taip pat, kaip kremlinologų SSRS laikais. Tie, kurie jam simpatizuoja, viskuo kaltina Vakarus. Karingasis Putinas – šalies, kurią „pažemino“, nesugebantys suprasti nacionalinių jausmų masto ir šoko, išgyvenus SSRS griūtį, gilumą, amerikiečiai ir europiečiai, produktas,“ – teigia straipsniu autorius Alainas Frachonas.
V. Putinas ne tik realistas, jis dar ir sentimentalus. Pasak mokslininkės Hélène Carrère d’Encausse, V. Putinas yra įsitikinęs, kad Rusijos išgelbėjimas galimas tik pripažinus jos vietą Europoje. O ta vieta yra didžios, pripažintos ir gerbiamos supervalstybės, rašo straipsnio autorius.
Remdamasis sena doktrina dėl apriboto Rusijos artimiausių kaimynių suvereniteto, jis pažeidžia jų teritorines sienas. Iš Ukrainos buvo atimta teisė sudaryti prekybinę sutartį su Briuseliu, kuri, netgi Vokietijos ir Prancūzijos nuomone, nebuvo jokia preliudija nei stojimui į ES, nei į NATO.
Kremliaus naudojama Ukrainos politika patvirtina tezę apie tai, kad V. Putinas yra užvaldytas minties atstatyti kontrolę tų žemių, kurios buvo Rusijos valdžioje. Lyg supervalstybės statusas yra įgyjamas ne ekonominėse ar socialinėse sferose, o tik savo karinės galio rodymu ir teritorinio užkariavimo sąlygomis.
