Tai jau antri rinkimai vos per penkis mėnesius; jie buvo sušaukti Teisingumo ir plėtros partijai birželio mėnesį pirmą kartą per 13 metų praradus daugumą parlamente ir nesugebėjus suformuoti valdžios pasidalijimo vyriausybės.
Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad sekmadienį tikriausiai balsavimas baigsis panašiu rezultatu ir šios strateginę reikšmę turinčios šalies, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, lauks tolesnis nestabilumas jai susiduriant su tuo, kas, kaip perspėja kai kurie stebėtojai, yra grėsmė jos egzistencijai.
Balsuoti šiuose rinkimuose gali maždaug 54 mln. registruotų rinkėjų. 175 tūkst. rinkimų apylinkių dirba nuo 7 iki 16 val. vietos (nuo 6 iki 15 val. Lietuvos) laiku rytuose ir nuo 8 iki 17 val. vietos (nuo 7 iki 16 val. Lietuvos) laiku vakaruose.
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano islamiškos pakraipos AKP, kaip prognozuojama, gaus nuo 40 iki 43 proc. balsų, todėl turėtų susidaryti sąlygos arba netvirtai ir, pasak daugelio analitikų, ilgai negyvuosiančiai koalicijai, arba dar vieniems rinkimams.
Šaliai susiskaldžius pagal etnines ir konfesines linijas, jos ekonomikai stringant, premjeras Ahmetas Davutoglu šeštadienį ragino rinkėjus rinktis „stabilumą“.
„Turkijai tokiu kritiniu metu reikia stiprios ir įžvalgios vyriausybės“, – sakė A. Davutoglu, kuris ir pats gali netekti posto, jeigu AKP nesugebės pasiekti aiškios pergalės.
Liepą – vos mėnesiui praėjus po to, kai viena prokurdiška partija pirmą kartą pateko į parlamentą, – atsinaujinęs smurtas sukrėtė 2013 metų paliaubas ir turkai dabar baiminasi visapusiško karo su uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėliais atsinaujinimo.
Tad visų akys vėl kryps į Liaudies demokratų partiją (HDP), kuri birželio mėnesį pateko į istoriją tapusi pirmuoju prokurdišku judėjimu parlamente ir gavo pakankamai vietų, kad galėtų blokuoti AKP daugumą.
Tačiau ji sulaukia kaltinimų, kad yra tik priedanga PKK, kurios ginkluota kampanija už autonomiją nuo 1984 metų pareikalavo 45 tūkst. gyvybių.
Tolesnio džihadistų smurto grėsmė taip pat temdo rinkimus – po virtinės išpuolių, dėl kurių kaltinama „Islamo valstybė“ (IS) ir tarp kurių yra dviejų mirtininkų išpuolis susprogdinant bombas per taikų mitingą Ankaroje, kai žuvo 102 žmonės. Tas išpuolis buvo didžiausias per dabartinę šalies istoriją.
„Užbaikti vieno žmogaus valdymą“
Šie rinkimai taip pat galėtų nuspręsti R. T. Erdogano, kuris Turkijos politikos scenoje dominuoja daugiau kaip dešimtmetį, ateitį, net jei jo vardo balsavimo biuleteniuose ir nėra.
Pribloškiama nesėkmė birželio rinkimuose sudaužė – bent jau laikinai – jo ambicijas išplėsti savo vaidmenį ir paversti jį galinga amerikietiško stiliaus vykdomąja prezidento institucija, kuri, kaip baiminasi oponentai, reikštų mažesnę žmogaus, laikomo vis autokratiškesniu, kontrolę, taip pat sumenkintų kontrolės ir atsvarų veiksmingumą.
Virtinė reidų prieš kompanijas, kurios laikomos priešiškomis R. T. Erdoganui, ir kritiškai kalbėjusių žurnalistų įkalinimas privertė sunerimti dėl demokratijos būklės šalyje, kuri jau seniai siekia tapti Europos Sąjungos (ES) nare.
Opozicijos lyderiai sako, kad rinkėjai turėtų skambinti laidotuvių varpais „vieno žmogaus valdymui“.
„Kompromiso kultūra yra viena pagrindinių demokratijos taisyklių, – sakė Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus). – Bet jei kas nors įveda savo paties įstatymus, tai tampa įtampos šaltiniu“.
Stebėtojai sako, kad pradedamas justi nuovargis, ir pasirengimas šiems rinkimams buvo daug santūresnis už siautulingą kampaniją, vykusią prieš birželio rinkimus, kai rinkėjų aktyvumas buvo 84 procentai.
Be to, po minėto išpuolio Ankaroje saugumas tebėra pagrindinis ir svarbiausias rūpestis.
Gatvėse budi maždaug 385 tūkst. policininkų ir karo policijos pareigūnų; daugelis jų patruliuoja neramiuose šalies kurdų rajonuose.
„Pietryčiuose eskaluotas smurtas paveikė rinkimų dalyvių galimybes laisvai vykdyti kampaniją“, – šią savaitę nurodė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).
