Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) atidavė pagarbą daugiau nei 4 tūkst. gelbėtojų ir savanorių. Jis pradėjo itin emocionalią dieną nuo trumpo vizito už maždaug 100 km į šiaurės rytus nuo Romos esančiame Amatričės miestelyje, labiausiai nukentėjusiame nuo žemės drebėjimo.
Maždaug du trečdaliai iš 284 patvirtintų žemės drebėjimo aukų žuvo po griuvėsiais Amatričės centre. Garbaus amžiaus prezidentas buvo akivaizdžiai susijaudinęs, lankydamasis žemės drebėjimo nuniokotoje zonoje.
Baiminamasi, kad iš po griuvėsių Amatričėje bus ištraukta daugiau žuvusiųjų, nes poilsiautojų mėgstamame miestelyje trečiadienio rytą, kai jį sukrėtė žemės drebėjimas, buvo pilna žmonių.
Be to, skelbiama, kad iš beveik 400 ligoninėse tebegydomų sužeistųjų keli žmonės yra kritinės būklės.
Gelbėtojai įsitikinę, kad į šiaurę nuo Amatričės esančiuose mažesniuose kaimeliuose žinoma apie visų gyventojų būklę. Tiesa, kai kurios gyvenvietės taip smarkiai sugriautos, kad jau abejojama, ar jose kada nors dar gyvens žmonės.
Vienagatviame Saletos kaimelyje, turėjusiame mažiau nei 20 nuolatinių gyventojų, prieš pat žemės drebėjimą buvo apsistoję daug daugiau žmonių. Čia žuvo 22 poilsiautojai.
„Saleta išnyks, kaip ir daugelis kitų mažų gyvenviečių“, – sakė 28 metų Marco Beltrame (Markas Beltramė), per žemės drebėjimą netekęs tetos ir dėdės.
S.Mattarella taip pat turėtų aplankyti Akumolio kaimelį, o vėliau prisidėti prie premjero Matteo Renzi (Matejo Rencio) ir kartu dalyvauti dalies žuvusiųjų laidotuvėse Askolo Pičeno mieste.
Gedinčios šeimos savo žuvusius artimuosius pradėjo laidoti penktadienio vakarą Pomecijos mieste. Raudantys žmonės šiame į pietus nuo Romos esančiame miestelyje susirinko atsisveikinti su prarastais artimaisiais, draugais ir kaimynais.
Didelė dalis aukų gyveno Romos apylinkėse. Daugelis jų buvo žemės drebėjimo nuniokoto regiono gyventojai, perskėlę į sostinę dirbti ir į savo miestelius kalnuose grįždavę tik vasarą. Tarp žuvusiųjų esama ir užsieniečių: per žemės drebėjimą žuvo trys britai, du rumunai ir po vieną Kanados, Salvadoro ir Ispanijos pilietį.
Italijos premjeras ir prezidentas ketina šeštadienį Askoli Pičeno mieste dalyvauti ceremonijoje, per kurią bus palaidoti dalis iš 46 žmonių, žuvusių kalnuotuose Arkata del Tronto ir Peskara del Tronto kaimeliuose.
Viena vietos sporto salė buvo paversta koplyčia, kur gedintys artimieji ateina pasimelsti prie maždaug 30 karstų, įskaitant baltą devynmetės Giulios (Džulijos) karstelį. Šios mergaitės kūnas apsaugojo nuo sunkesnių sužalojimų jos penkiametę seserį Giorgia (Džordžiją) – vieną iš paskutiniųjų, ištrauktų gyvų iš po griuvėsių Peskara del Tronte.
Dar vienos masinės laidotuvės bus rengiamos trečiadienį.
Brangus atstatymas
Žemės drebėjimų ekspertai prognozuoja, kad trumpalaikės gelbėjimo pastangos ir vidutinio bei ilgojo laikotarpio atstatymo projektai gali kainuoti per milijardą eurų.
Baiminamasi, kad ši nelaimė taps dar vienu smūgiu stagnaciją patiriančiai Italijos ekonomikai. Pajamos iš turizmo šalyje sudaro 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Visgi analitikai pažymėjo, kad ši katastrofa gali padėti M.Renzi gauti leidimą neįtraukti išlaidų atstatymui į statistiką, rodančią, kaip Italija laikosi Europos Sąjungos biudžeto taisyklių.
Be to, M.Renzi vyriausybei užduodama klausimų, kodėl retai apgyventoje vietovėje žuvo daugybė žmonių, praėjus nedaug laiko po 2009 metų žemės drebėjimo, nusinešusio 300 žmonių gyvybių netoliese esančiame L'Akvilos mieste.
2009-ųjų katastrofa, įvykusi vos už 50 km piečiau, pabrėžė šio regiono seisminį pažeidžiamumą, bet pasiruošimus naujiems smūgiams geriausiu atveju galima vadinti ribotais.
M.Renzi ketvirtadienį paskelbė, kad bus pradėtas rengti planas, turintis padėti Italijai tapti labiau pasiruošusia žemės drebėjimams.
„Italijai reikalingas planas, kuris nebūtų apribotas vien krizinių padėčių valdymu“, – vyriausybės vadovas sakė po kabineto posėdžio.
M.Renzi pripažino, kad Italijai nebus lengva užtikrinti pastatų saugumą, juolab kad šalyje yra daugybė istorinio paveldo objektų, bet sakė, kad gali praversti šiuolaikinės technologijos.
„Nieko nebuvo nuveikta“
Po katastrofos L'Akviloje Civilinės saugos agentūra skyrė beveik milijardą eurų sutvirtinti pastatams seismiškai aktyviuose regionuose.
Vis dėlto šių lėšų buvo mažai panaudota, nes paraiškų teikėjai susidūrė su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis, sako kritikai.
„Čia, seisminės zonos viduryje, niekada nebuvo nieko nuveikta“, – skundėsi Italijos architektų tarybos atstovas Dario Nanni (Darijus Nanis).
„Nedaug tekainuoja renovuojant pastatą užtikrinti, kad jis atitiktų žemės drebėjimų saugos standartus. Visgi juos atitinka tik mažiau negu 20 proc. pastatų“, – pastebėjo jis.
Gedinti Italija laidoja žemės drebėjimo aukas
Italijoje dešimtys žemės drebėjimo aukų buvo laidojamos per sielvartingą ceremoniją, šaliai gedint dėl katastrofos, nusinešusios beveik 300 žmonių gyvybių.
Šalies prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), ministras pirmininkas Matteo Renzi (Matejas Rencis) ir kiti lyderiai kartu su šimtais gedinčių žmonių tyliai sėdėjo prie 35 karstų, pašarvotų vienoje sporto salėje Askoli Pičeno mieste.
Ši sporto salė Markės regiono sostinėje laikinai virto koplyčia, ruošiantis laidoti daugumą aukų, žuvusių Arkvata del Tronto ir Peskara del Tronto miesteliuose kalnuotoje Vidurio Italijos srityje.
Dar šimtai žmonių tylėdami stovėjo lauke, o klausydami gedulingos ceremonijos transliacijos per garsiakalbius.
Žuvusiųjų artimieji sėdėjo šalia gėlėmis užklotų karstų. Kai kurie verkė apkabinę karstus per ceremoniją, surengtą praėjus trims dienoms nuo trečiadienį paryčiais smogusio pražūtingo žemės drebėjimo.
Kiti stovėjo tvirtai apsikabinę, kai Askoli Pičeno vyskupas Giovanni D'Ercole (Džovanis Erkolė) paragino susirinkusiuosius neprarasti tikėjimo.
"Nebijokite šauksmu išreikšti savo kančios, bet nepraraskit tikėjimo, - sakė jis. - Visi kartu atstatysime savo namus ir bažnyčias; visi kartu pirmiausiai sugrąžinsime gyvybę savo bendruomenėms ... miestelių varpai vėl skambės."
Tarp karstų buvo mažas baltas devynmetės Giulios (Džulijos) karstelis. Šios mergaitės kūnas apsaugojo nuo sunkesnių sužalojimų jos penkiametę seserį, ištrauktą iš po griuvėsių beveik nenukentėjusią.
Giorgia buvo viena paskutiniųjų išgelbėtųjų iš po griuvėsių, o nuo trečiadienio vakaro daugiau tokių laimingų atvejų nebebuvo.
Ant Giulios karsto buvo padėtas atsisveikinimo laiškas, veikiausiai parašytas kurio nors darbininkų, dalyvavusių gelbėjimo operacijoje: " Ciao, mažyte. Atleisk, kad atvykom per vėlai."
"Giulia mirė, bet ji buvo rasta savo kūnu apsaugojusi Giorgią ... gyvenimas ir mirtis susidūrė akis į akį, o Giorgios atveju laimėjo gyvenimas", - sakė vyskupas.
S.Mattarella, reprezentacinis valstybės vadovas, anksčiau pagerbė už "nepaprastas pastangas" daugiau kaip 4 tūkst. profesionalų ir savanorių gelbėtojų per trumpą vizitą labiausiai nukentėjusiame kalnų miestelyje Amatričėje.
Šiame kalnų kurorte, garsėjusiame grožio centrais, apie 230 iš 290 patvirtintų aukų buvo palaidoti po tonomis mūro nuolaužų.
Dar trys lavonai praeitą naktį buvo ištraukti iš šio miestelio viešbučio "Roma". Baiminamasi, kad ten tebėra likę daugiau žuvusiųjų.
Amatričė buvo pilna atvykėlių, kai trečiadienį paryčiais smogė 6-6,2 balo žemės drebėjimas.
Dar beveik 400 sužeistųjų buvo paguldyti į ligonines, o kai kurių sužalojimai kelia pavojų gyvybei.
Gelbėtojai įsitikinę, kad į šiaurę nuo Amatričės esančiuose mažesniuose kaimeliuose žinoma apie visų gyventojų būklę. Tiesa, kai kurios gyvenvietės taip smarkiai sugriautos, kad jau abejojama, ar jose kada nors dar gyvens žmonės.
„Saleta išnyks, kaip ir daugelis kitų mažų gyvenviečių“, – sakė 28 metų Marco Beltrame (Markas Beltramė), per žemės drebėjimą netekęs tetos ir dėdės.
Gedinčios šeimos savo žuvusius artimuosius pradėjo laidoti penktadienio vakarą Pomecijos mieste. Raudantys žmonės šiame į pietus nuo Romos esančiame miestelyje susirinko atsisveikinti su prarastais artimaisiais, draugais ir kaimynais. Tarp Pomecijoje palaidotų žuvusiųjų buvo vienas aštuonmetis.
Tačiau kai kurios šeimos nusprendė nedalyvauti pagerbime. „Ko ten eiti? Paklausyti politikų? Jie visuomet kalba tą patį. Kad jie su mumis solidarizuojasi, kad tai neturėtų pasikartoti – visuomet tas pats!“ – naujienų agentūrai AGI sakė viena moteris.
1300 pakartotinių smūgių
Didelė dalis aukų gyveno Romos apylinkėse. Jie buvę šio rajono gyventojai, perskėlę į sostinę dirbti ir į savo kaimelius grįždavę tik vasarą. Tačiau tarp žuvusiųjų yra ir užsieniečių: per žemės drebėjimą žuvo 10 rumunų, trys britai, du rumunai ir po vieną Kanados, Salvadoro ir Ispanijos pilietį.
Tebeieškoma 16 rumunų, apie kuriuos iki šiol nieko nežinoma, šeštadienį pranešė Rumunijos užsienio reikalų ministerija.
Italijos vyriausybė žada nedelsiant padėti atstatyti sugriautas gyvenvietes. Tačiau gelbėjimo ir valymo operacijoms trukdo galingi pakartotiniai smūgiai, kurių nuo trečiadienio jau buvo užfiksuota daugiau nei 1 300.
M.Renzi nuo žemės drebėjimo nukentėjusiuose regionuose paskelbė nepaprastąją padėtį ir jau skyrė 50 mln. eurų skubiai pagalbai.
Skaičiuojama, kad regiono atstatymui prireiks daugiau kaip milijardo eurų.
Dar vienos masinės laidotuvės trečiadienį rengiamos Amatričėje. Po jų centrinė ir vietos valdžia neabejotinai sulauks kritikos, kodėl žuvo tiek daug žmonių, praėjus vos septyneriems metams po žemės drebėjimo L'Akvilos mieste, nusinešusio per 300 žmonių gyvybių.
Už vos 50 kilometrų į pietus nuo Amatričės įvykusi tragedija parodė, kad šis regionas seismiškai itin pažeidžiamas. Tačiau pasirengimas galimiems naujiems požeminiams smūgiams buvo labai prastas.
