Europos Komisija (EK) susirūpino, kad didžioji dalis jos slaptų dokumentų gali patekti į Briuselyje su priedanga dirbančių šnipų rankas. „Mes kalbame ne tik apie žurnalistus. Tai gali būti žavinga ilgakojė stažuotoja – blondinė“, - trečiadienį sakė EK atstovė spaudai Valerie Rampi.
Tokie nuogąstavimai kilo po to, kai Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ išspausdino EK apsaugos skyriaus vadovo laiško pavaldiniams iškarpas, praneša interneto svetainė „euobserver.com“.
„Šnipinėjimo grėsmė kasdien vis didėja. Įvairių šalių atstovai, lobistai, žurnalistai, privačios agentūros ir trečiųjų šalių atstovai siekia gauti specifinės informacijos“, - teigiama praėjusių metų gruodžio mėnesį išleistoje EK atmintinėje.
Manoma, kad Briuselyje šnipinėja įvairų žvalgybų darbuotojai arba tiesiogiai su jomis susiję asmenys, apsimetantys įvairiais biurokratais.
EK atstovė spaudai V. Rampi priminė, kad Belgijos saugumo vadovas Alainas Winantsas sausį sakė, jog dėl Briuselyje įsikūrusių ES ir NATO būstinių Belgijos sostinė tampa Rusijos šnipų taikiniu. „Tai šis tas, ką globaliu mastu pastebėjo visos Vakarų žvalgybos, – Rusijos slaptieji agentai pradėjo daug intensyviau veikti užsienyje, kas byloja apie agresyvesnę ir savimi pasitikinčios Rusijos užsienio politiką“, - tąkart sakė Belgijos saugumo vadas.
Kai kurie EK dokumentai, susiję su konkurencijos reguliavimu ar verslo sandoriais, galėtų suteikti tam tikrą pranašumą pavienėms verslo korporacijoms.
Praėjusiais metais vienas aukšto rango ES pareigūnas tariamai siūlė parduoti informaciją Kinijos verslininku apsimetusiam Didžiosios Britanijos dienraščio „Sunday Times“ reporteriui.
EK dirbantys asmenys taip pat gali prieiti prie slaptų ES bendros užsienio ir saugumo politikos vadovui Javierui Solanai ruošiamų saugumo ataskaitų, pavyzdžiui, apie terorizmą ar kriminogeninę padėtį.
V. Rampi teigimu, žurnalistų įtraukimas į EK saugumo ataskaitą sudavė rimtą smūgį Briuselyje dirbančios žiniasklaidos laisvei. Ji priminė atvejį, kai 2002 m., kilus įtarimams dėl šnipinėjimo, iš vieno žurnalisto buvo paimtos kelios dėžės su dokumentais. Nors kaltinimai žurnalistui pareikšti nebuvo, dokumentus jam grąžino tik 2008 metais. Šis incidentas daugelį Briuselyje dirbančių biurokratų paskatino įtartinai žiūrėti į potencialias draugystes su žurnalistais.
