„Rusija bombarduoja Laisvąją Sirijos armiją (LSA) ir dabar nori su mumis bendradarbiauti, likdama įsipareigojusi (prezidentui Basharui al) Assadui? Mes Rusijos visiškai nesuprantame!“ – pareiškė LSA 13-osios divizijos atstovas pulkininkas leitenantas Ahmadas Saoudas.
Maskva rugsėjo 30 dieną pradėjo aviacijos bombardavimų kampaniją Sirijoje, sakydama, kad atakuoja „Islamo valstybę“ ir kitus „teroristus“.
Tačiau nuosaikieji ir islamistais sukilėliai sako, kad jie taip pat tapo Maskvos naikintuvų smūgių objektais ir kad šita kampanija siekiama sustiprinti B.al Assado režimą, o ne sutriuškinti IS.
Opozicijos pagrindinio politinio bloko – Sirijos nacionalinės koalicijos – narys Samiras Nasharas irgi skeptiškai vertino galimybę užmegzti aljansą tarp nuosaikiųjų sukilėlių ir Rusijos.
„Užuot kalbėję apie savo norą palaikyti Laisvąją Sirijos armiją, jie turėtų liautis ją bombarduoti, – jis sakė naujienų agentūrai AFP. – 80 proc. Rusijos smūgių nutaikyti į LSA.“
Maskva bando įtikinti
Šie komentarai nuskambėjo po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Maskva pasiruošusi palaikyti aviacijos smūgiais Sirijos „patriotinę opoziciją, taip pat ir vadinamąją Laisvąją Sirijos armiją“.
„Mes pasirengę paremti patriotinę opoziciją, taip pat ir vadinamąją Laisvosios Sirijos armiją, iš oro“, – sakė jis televizijos „Rossija-1“ laidoje „Žinios šeštadienį su Sergejumi Briliovu“.
„Tačiau mums atsisakoma pateikti informacijos, kur, amerikiečių vertinimu, yra teroristai, o kur – patriotiški opozicionieriai“, – pridūrė S.Lavrovas.
„Mums svarbiausia – turėti reikalą su žmonėmis, kurie autoritetingai atstovaus toms ar kitoms ginkluotoms grupėms, kovojančioms ir su terorizmu“, – pabrėžė ministras.
Maskva šeštadienį paragino visas nesutariančias šalis Sirijoje pradėti rengtis prezidento ir parlamento rinkimams, reikšdamas viltį artimiausioje ateityje pamatyti politinę pažangą sprendžiant krizę.
„Žinoma, reikia rengtis rinkimams, ir parlamento, ir prezidento,“, – sakė S.Lavrovas.
S.Lavrovas taip pat sakė, kad Europos Sąjunga jau puikiai supranta Irake ir Libijoje padarytas klaidas, tad galima tikėtis pažangos politiniame procese.
„Esu įsitikinęs, kad tas pamokas dauguma rimtų politikų išmoko, tad Sirijos atžvilgiu net tęsiantis „antiasadiškai demokratizatorystės“ retorikai bręsta teisingas padėties supratimas, – sakė S.Lavrovas. – Tai teikia vilčių artimiausioje ateityje vis tik paskatinti politinį procesą: panaudojus išorės žaidėjus, susodinti visus sirus prie derybų stalo“.
S.Nasharas tvirtino, kad pasiūlymas dabar surengti naujus rinkimus yra absurdiškas, ir kaltino Maskvą, kad ši stengiasi „apeiti Sirijos žmonių reikalavimus, kad Assadas pasitrauktų“.
„Rusai ignoruoja realią padėtį, kai milijonai yra palikę savo namus Sirijoje arba už jos ribų, kur kasdien griaunami miestai, – sakė jis. – Apie kokių rinkimų organizavimą tokiomis sąlygomis jie kalba?“
Pastarieji Sirijos prezidento rinkimai įvyko pernai birželį, kai B.al Assadas buvo perrinktas naujai septynerių metų kadencijai, surinkęs 88,7 proc. balsų.
Tų rinkimų nepripažino Sirijos opozicija; jie taip pat buvo pasmerkti kitų šalių.
Pastarieji Sirijos parlamento rinkimai vyko 2012 metų gegužę, o kiti teoriškai turėtų būti surengti ateinančiais metais.
