Sėdėdamas prie molberto savo studijoje Bagdado centre menininkas Mohammedas Karimas Nihaya baigia tapyti V.Putino portretą, kurį jis sukūrė pagal internete rastą nuotrauką.
„Laukiau, kada Rusija įsitrauks į kovą prieš „Daesh“, – sakė jis, turėdamas omenyje džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), pernai paskelbusį „kalifatą“ savo kontroliuojamose teritorijose Irake ir Sirijoje.
„Jie pasiekė rezultatų. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai metus bombardavo ir nieko nepasiekė“, – sakė akiniuotas menininkas.
JAV vadovaujama koalicija pasiekė kai kurių laimėjimų, padėdama Irako pajėgoms atkovoti teritorijas, kurias IS užėmė praeitais metais, bet ta kampanija nuolat susidurdavo su kliuviniais.
Rusijos smūgių pradžia
Rusijos karo lėktuvai pradėjo bombarduoti taikinius Sirijoje rugsėjo 30 dieną, o trečiadienį Maskva suintensyvino kampaniją, paleidusi sparnuotųjų raketų spiečių iš karo laivų Kaspijos jūroje.
Kai kurios iš jų pakeliui kirto Irako oro erdvę, o šioje šalyje daugelis žmonių, ypač tarp daugumą sudarančių šiitų, mielai pritartų, kad Rusija padėtų ugnimi jų pajėgoms ir galbūt nulemtų proveržį kovoje su džihadistais.
Nors prieš IS buvo nukreipta tik nedidelė dalis Rusijos smūgių iš oro Sirijoje, bet jaunas bedarbis Mohammedas, kalbintas prie minėto dailininko studijos, neleido statistikai aptemdyti jo entuziazmo.
„Mes nenorime tarptautinės koalicijos – mums reikia tik Rusijos, ir mes paskersim avį, juos sutikdami“, – aiškino jis.
Kai kurie irakiečiai Maskvą, kuri pastaraisiais metais uoliai palaikė Damaską ir Teheraną, laiko priimtinesne sąjungininke negu Jungtines Valstijas, kurios aštuonerius metus buvo okupavusios jų šalį.
Putino kultas
V.Putino vadovavimo stilius, kuriame pabrėžiamo vyriškumo įvaizdis derinamas su šaltakraujišku ryžtingumu, irgi yra palankiai vertinamas Irake, kur stipraus lyderio kultas tebėra gajus praėjus 12 metų po diktatoriaus Saddamo Husseino nuvertimo.
Socialiniuose tinkluose daugelis jį jau paskelbė garbės piliečiu, o kai kurie netgi tariasi įžvelgiantys V.Putino varde ryšių su Iraku.
Vienoje iš pusiau juokais pasakojamų istorijų teigiama, kad V.Putino tėvas buvo irakietis krautuvininkas, kilęs iš Irako pietų netoli Nasirijos, pradėjęs prekiauti figomis (arabų kalba – „tin“) vietos turguose, todėl pramintas „Abu Tinu“.
Po Antrojo pasaulinio karo jis esą išvyko gyventi į Sovietų Sąjungą, vedė „šviesiaplaukę rusę“ ir davė savo sūnui Abdulamiro vardą. Kadangi vietos žmonėms jis buvo sunkiai ištariamas, vardas buvo pakeistas į Vladimiro.
Nors tokios legendos yra akivaizdžiai išgalvotos, tai nė motais kai kuriems „Facebook“ vartotojams, kurie liaupsina „šiitą Putiną“ ir netgi naudoja jo nuotraukas savo paskyrose.
„Turėtume suteikti Putinui Irako ir Sirijos pilietybę, nes jis myli mus labiau negu mūsų pačių politikai“, – sakė studentas Mohammedas al Bahadli, eidamas šiitų šventojo an Nadžafo miesto gatve.
„Musulmonai mus bombarduoja, nes esame rafiditai“, – sakė vienos an Nadžafo parduotuvės savininkas Saadas Abdullah (Saadas Abdula), naudodamas IS šiitams taikoma terminą, kuris reiškia „atmetantieji“.
„Tuo tarpu Putinas, kuris yra ortodoksas (krikščionis), mus gina... Galbūt jis tikrai yra šiitas, tik mes to nežinome“, – pridūrė vyras ir plačiai nusišypsojo.
Tuo tarpu taksistas Ali al Rammahi tvirtino, kad V.Putinas yra vienintelė priežastis, dėl kurios jis nepasekė tūkstančių kitų irakiečių pavyzdžiu ir neišvyko ieškoti geresnio gyvenimo Europoje.
„Dėkoju Putinui, nes jis įtikino mane likti Irake ... Hadžis Putinas geresnis negu Husseinas Obama“, – sakė vairuotojas, naudodamas titulą, kurį musulmonai suteikia piligriminę kelionę į Meką (hadžą) atlikusiems žmonėms.
Palankumą rodo ir politikai
Putinomanija taip pat apėmė kai kuriuos Irako politikus, todėl Bagdado požiūris į Rusijos intervenciją tampa gana prieštaringas.
Parlamento gynybos komiteto vadovas Hakimas al Zamili, vadovaujantis vienai šiitų sukarintai organizacijai, kuri anksčiau kovėsi su JAV pajėgomis, užsiminė, kad Bagdadas nusprendė prašyti Rusiją surengti aviacijos smūgių šalies teritorijoje.
Premjeras Haideras al Abadi, kuris yra palaikomas Vakarų šalių, kalbėjo atsargiau, bet neatmetė galimybės prašyti Rusijos pagalbos.
Maskva neseniai labiau įsitraukė į Irako reikalus, prisidėjusi prie koordinavimo grupės, kuri buvo įkurta Bagdade, siekiant dalytis žvalgybos informacija apie IS kovotojus su tarptautinei koalicijai nepriklausančiomis šalimis – Sirija ir Iranu.
