Šiaurės Airijos statistikos ir tyrimų agentūra nurodė, kad 42,31 proc. provincijos gyventojų priskiria save katalikams, o 37,36 proc. – protestantams ar kitų krikščioniškų konfesijų atstovams.
Šie duomenys atitinka ilgalaikes demografines tendencijas Šiaurės Airijoje, kuri buvo sukurta 1921-aisiais, siekiant įtvirtinti probritiškos, daugiausia protestantiškos gyventojų daugumos dominavimą regione.
Tikėtina, kad dėl šio reikšmingo pokyčio sustiprės raginimai surengti referendumą dėl Šiaurės Airijos susivienijimo su Airijos Respublika – tokia galimybė numatyta 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarime, užbaigusiame tris dešimtmečius trukusį kruviną tarpkonfesinį konfliktą Šiaurės Airijoje dėl britų valdymo.
Remiantis surašymo duomenimis, 31,86 proc. provincijoje gyvenančių žmonių priskiria save britams, 29,13 proc. – airiams, dar 19,78 proc. įvardija save tik kaip Šiaurės Airijos gyventojus.
Per gyventojų surašymą 2011 metais save britams priskyrė 40 proc. Šiaurės Airijos gyventojų.
2021 metų gyventojų surašymo duomenys rodo, kad 46,64 proc. provincijos gyventojų turi tik Jungtinės Karalystės pasą, 26,51 proc. – tik Airijos pasą, o 5,49 proc. turi abu pasus. Abiejų pasų turėtų padaugėjo po 2016-ųjų „Brexito“ referendumo.
