Maskvos operatyvininkai baigia narplioti žiaurią vaikžudžio baudžiamąją bylą, kurio aukomis tapo jo 6-erių ir 12-os metų dukterys. Manoma, jog tokiu būdu vyras norėjo atkeršyti savo žmonai.
Mėgo kriminalines kronikas
Tik per stebuklą išgyvenusi skalbyklių montavimo meistro Fiodoro Gontos (39 m.) žmona Elena (32 m.) iki šiol negali suvokti, kodėl taip žiauriai pasielgė jos sutuoktinis.
Tai įvyko šių metų liepos mėnesio naktį. Fiodoras šaltakraujiškai subadė abi savo dukras, sunkiai sužalojo žmoną, o pats iššoko per langą ir užsimušė.
Elena Gonta ilgai gulėjo reanimacijoje. Pasveikusi moteris „perkratė“ savo gyvenimą, norėdama suprasti vyro poelgį.
Elena prisimena, jog jos vyras įdėmiai sekė kriminalinius įvykius ir ypač domėjosi dviem vaikžudžiais – kapitonu Zacharkinu ir Jurijumi Merzlikindu, kuriuos vis rodydavo per kriminalines kronikas. Pirmasis, degradavęs nuo idealaus vyro iki šeimos tirono, išmetė savo dvynukes dukras per 8 aukšto balkoną, o antrasis – nušovė miegančias dvi dukras ir žmoną.
„Jei išgyvensi – kentėsi visą gyvenimą“
Elena puikiai prisimena, kas įvyko tą baisųjį vakarą. Apie 9 valandą ji suguldė mergaites ir paskaitė joms pasaką. Tuo metu jos vyras sėdėjo virtuvėje ir skaitė knygą apie pasaulio pabaigą. Apie 11 valandą vakaro Elena su Fiodoru išėjo į balkoną parūkyti. Tuomet vyras paprašė žmonos nueiti į parduotuvę ir parnešti alaus. „Jokia bloga nuojauta nekamavo, – prisimena Elena. – Aš užtrukau maždaug 10 minučių, nes parduotuvė tame pačiame name, kuriame gyvenome – tiesiai po mūsų butu. Kai grįžusi pravėriau duris, pamačiau tai, ko niekada nepamiršiu.“
Vyriausioji dukra gulėjo ant lovos kraujo klane. Vėliau Elena sužinojo, jog vyras ją nužudė trimis peilio dūriais. „Dukra net neatsibudo – šypsena taip ir sustingo jos veide“, – sako nukentėjusioji.
Moteris puolė prie vyro, kuris jau sėdėjo ant jauniausiosios dukters lovos – vieną ranką laikė mergaitei ant burnos, kad nerėktų, o kita virtuviniu peiliu taikėsi jai į šoną.
„Akimirksniu gavau smūgį peiliu. Tuo metu dukra dar spėjo atšokti į šalį, – pasakoja Elena. – Fiodoras puolė jai iš paskos. Pasivijo, prispaudė prie sienos ir nudūrė...“
Paskui vaikžudys ėmėsi žmonos. Iš pradžių spardė kojomis, paskui – badė peiliu. „Nežinau, kaip pavyko išgyventi, – sako moteris. – Paskutiniu smūgiu jis perdūrė plaučius“.
Po to žudikas nurimo tarsi nieko nebūtų įvykę. Atsidaręs spintą jis pasiėmė švarius marškinius, kelnes, paėmė žmonos mobilųjį telefoną, išjungė kitus telefonus ir užsidarė vonioje. Ten jis išsimaudė, apsirengė iš išėjęs dar paklausė: „O, tu dar gyva?“
„Jis man spyrė į veidą, kad net žandikaulis išniro: „Gal tu ir išgyvensi, bet kentėsi visą gyvenimą“, – prisimena paskutinius vyro žodžius Elena.
Metęs aukai telefoną: „Gal dar spėsi paskambinti greitąjai, jis iššoko per langą.
Idealus namisėda vyras
Su Fiodoru Elena susipažino prieš 12 metų. Tuomet jis buvo ką tik atvykęs iš Ukrainos ir ieškojo darbo. Elena augino pusės metukų dukterį ir ruošėsi skirtis su vyru. „Mane pavergė tai, kad jis nuo pat pirmųjų mūsų pažinties dienų labai rūpinosi mano dukryte – elgėsi su ja tarsi ji būtų tikra jo duktė. Ji taip ir nesužinojo, kad tai netikras jos tėvas. Mes buvome sutarę jai nesakyti. Vyras tikrai ją mylėjo“, – net ir po tragedijos pripažįsta moteris.
Vėliau šeimoje gimė dar viena dukra. Elena mano, kad tai buvo pačios laimingiausios dienos. „Kai gimė Liza, Fiodoras buvo tarsi devintame danguje“, – sakė moteris.
„Vyro pavydas prasiveržė ne iš karto. Anksčiau jis patraukdavo „žolės“, – prisimena Elena. – Vėliau, sutrikus sveikatai, jos atsisakė, bet įjunko į alkoholį. Va tada ir pradėjo kelti pavydo scenas.“
Moteris dirbo draudimo kompanijoje. Daugelis jos klientų ir bendradarbių buvo vyrai, dažnai jai skambindavo darbo reikalais. „Kartą pasigėręs vyras paėmė telefoną ir ėmė skambinti mano klientams ir keikti juos, kam jie „lenda prie jo žmonos“.
Elena tvirtina, kad jokios dingsties pavydui nedavė ir jokių minčių apie romaną su kitu vyru neturėjo.
Elena sako ne kartą kvietusi eiti su draugais išgerti alaus ar aptarti sporto naujienų, bet Fiodorui niekas nebuvo įdomu. „Ir draugų jis neturėjo, – sako moteris. – Kartais aš net pagalvodavau: kaip man pasisekė – vyras pakiemiais nesišlaisto, sėdi namuose. Jam net futbolas nerūpėjo.“
Prabudo žudikas
Kaip jau minėjo Elena, Fiodoras pasikeitė, kai pradėjo vietoje „žolės“ vartoti alkoholį. „Jis tapo apatiškas, visai niekas nedomino ir nejaudino, – sako Elena. – Niekaip negalėjau jo išjudinti. Ėmiau galvoti apie skyrybas.“
Tuo metu Fiodoras mažai teuždirbdavo, o ir uždirbtų pinigų didesnę dalį išleisdavo alkoholiui. „Aš sukausi kaip voverė – dirbau trijose vietose, – dėsto moteris. – Vyrui nepatikdavo, kad užtrunku darbuose. Dažnėjo pavydo scenos. Santykiai darėsi įtempti.“
Kai Elena pranešė norinti skirtis, Fiodoras kategoriškai nesutiko. Tačiau po kelių dienų, pasigėręs Fiodoras kumščiais puolė iš darbo grįžusią žmoną.
Kitą dieną Elena surinko jo daiktus ir liepė eiti, kur akys veda. Fiodoras išėjo, tačiau neužilgo grįžo ir atsiklaupęs maldavo atleisti. „Gal nebūčiau sutikusi, kad jis grįžtų, – sako moteris. – Bet labai graudžiai verkė jaunylė dukra. O ji – Fiodoro numylėtinė. Tai ir atleidau.“
Vėl grįžęs į šeimą Fiodoras vis dažniau ėmė kalbėti apie savižudybę. „Kartais grasindavo nusinuodysiąs arba organizuosiąs autoavariją, – prisimena Elena. – Keikdavo ir įžeidinėdavo mane. Tačiau tai būdavo trumpalaikiai priepuoliai – jis greit grįždavo į normalias vėžes. O ir dėl vaikų nerimauti nebuvo pagrindo – jis puldavo tik mane, o dukras labai mylėjo.“
„Niekada nebepasitikėsiu vyrais“
Elena bando suvokti tradegijos priežastį. „ Galbūt Fiodorą erzino varginančios gyvenimo sąlygos?“ Šeima gyveno 2 kambarių bute kartu su Elenos teta. Taigi spaudėsi viename kambarėlyje kartu su dukromis. „Tačiau neužilgo turėjome gauti erdvesnį butą“, – prisimena Elena.
Po tos baisios tragedijos Elena tvirtina visai nebepasitikinti vyrais. „Dabar aš jų bijau. Nežinai, ko gali sulaukti. Jei pavyks, pasigimdysiu kūdikį, bet pati jį ir auginsiu. Patikėti vyrais ir jiems patikėti vaiką, niekada negalėsiu“, – prisipažįsta moteris.
Nepažįstamų žmonių parama jai padėjo grįžti į normalias gyvenimo vėžes. Po tragedijos jos draugė ant laiptinės durų pakabino nužudytų mergaičių nuotraukas. Daug dienų čia rinkosi Elenos nepažįstantys žmonės, klojo gėles, degino žvakeles. „Tuomet supratau, jog dar yra daug gerų žmonių“, – sako nukentėjusioji.
