Rusų valdininkai teisinasi, kad staigaus pajamų kritimo priežastis nėra sankcijos, o „popierinės“ priežastys. Tačiau net ir atsižvelgiant į tam tikras biudžeto pajamų skaičiavimo subtilybes, iki metų pabaigos biudžeto deficitas išaugs iki 6-8 trln. rublių, vietoje planuotų 2,9 trln.
Šių metų sausį Rusijos biudžeto pajamos, lyginant su pernykštėmis, susitraukė daugiau nei trečdaliu (35 proc.) – iki 1,356 trln. rublių. Išlaidos – net 59 proc. (iki 3,117 trln.). „Bloomberg“ skelbiama, kad toks 2023-ųjų sausio rodiklis yra rekordinis per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1998-ųjų.
Labiausiai šių metų sausį Rusijos biudžete nukentėjo naftos ir dujų pajamos – lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu jos smuko 46 proc. Tačiau naftai ir dujoms antroje 2022-ųjų pusėje buvo pritaikytos sankcijos, o ženkliai krito ir likusios biudžeto pajamos – net 28 proc., lyginant su 2022-aisiais.
„The Bell“ rašoma, kad „aiškinti, kodėl naftos ir dujų pajamos krinta daug nereikia: rusiška „Urals“ nafta sausį kainavo 49,48 dolerio už barelį – 41 proc. pigiau už „Brent“.
Rusijos finansų ministerija aiškina, kad naftos ir dujų pajamos taip staigiai krito „tik ant popieriaus“, nes būtent sausio mėnesiui teko mokestinių pokyčių ir manipuliacijų rezultatas, kuris vėliau turėtų „stabilizuotis“.
Tačiau analitikams įdomesnis pasirodė net ne pajamų kritimas, o rekordinis išlaidų augimas. „Bloomberg Economics“ analitikas Aleksandras Isakovas paskaičiavo, kad Rusijos biudžeto deficitą sudarys 6,9 trln. rublių, vietoje suplanuotų 2,9 trln. rublių.
„VTB Kapital“ analitikų teigimu, jeigu ši išlaidų tendencija išsilaikys visus metus, tai metinis biudžeto deficitas gali sudaryti 7-8 trln. rublių (91-104 mlrd. eurų). Pernai Rusijoje patvirtintame biudžete numatytos 26 trln. rublių pajamos ir 29 trln. rublių išlaidos.
Apie 100 mlrd. eurų skylę biudžete Rusija galėtų bandyti užkimšti savo turimomis Nacionalinio gerbūvio fondo (pinigai, kuriuos Rusijos valdžia daugelį metų kaupė iš dujų ir naftos pardavimų) lėšomis, kur šiuo metu yra likusi panašaus dydžio likvidi suma. Tačiau tai reikštų, kad jau 2024-aisiais Rusijos ekonomikos lauktų nemenki iššūkiai dėl nebeturėjimo kuo padengti savo išaugusių išlaidų.
„The Bell“ skelbiama, kad Rusijos valdžia jau praėjusių metų gruodį šalies verslui „pasiūlė“ susimokėti į biudžetą „vienkartinį 200-250 mlrd. rublių (2,6-3,2 mlrd. eurų) mokestį“.
Jau prašo iš verslo pinigų
Matyt, supratę nepavydėtiną situaciją, sukruto Rusijos politikai, paraginę prie šalies gerbūvio prisidėti verslus. Vasario 8-ąją Rusijos pirmasis vicepremjeras Andrejus Belousovas pasiūlė įstatymais įtvirtinti „savanorišką verslo duoklę“ valstybei. Tai yra, įpareigoti suteikti valstybei dalį savo praėjusiais metais gauto viršpelnio.
Politiko teigimu, 2022-aisiais daugelis įmonių rodė geresnius negu planuota rezultatus, todėl „turėtų pasidalinti“.
Tokiems šalies vadovybės teiginiams ir siūlymams jau spėjo nepritarti Rusijos finansų ministerija, kurios atstovai pažymėjo, kad „toli gražu ne visi ekonomikos sektoriai 2022-uosius užbaigė gerai“, todėl siūlymo apie verslo „savanorišką prisidėjimą“ prie šalies ekonomikos gerinimo jie nepalaiko.
