Praėjus savaitei nuo parlamento rinkimų, prezidentas Lechas Kaczynskis su pergale nepasveikino Donaldo Tusko. Kai jau buvo paskelbti rezultatai, žurnalistai klausė laimėjusios partijos lyderį, ar sulaukė skambučio iš prezidento? „Skambino prezidentas Sarkozy, skambino kanclerė Merkel, skambino Sopoto prezidentas“, šypsodamas atsakė Tuskas.
Prezidentūros tylos priežastis netrukus išdėstė prezidento brolis Jaroslavas Kaczynskis. Pasirodo, prezidentas yra įsižeidęs, jį įskaudino Pilietinės platformos ir asmeniškai jos lyderio Tusko rinkimų kampanijos retorika. Esą, be precedento buvo tyčiojamasi iš valstybės galvos. „Donaldas Tuskas turėtų prisiminti, kad Lenkijoje yra prezidentas Lechas Kaczynskis, o ne „broliai Kaczynskiai“ - aiškino J.Kaczynskis, ir sakė, kad kol D. Tuskas neatsiprašys prezidento, nėra ko laukti sveikinimų.
Buvęs užsienio reikalų ministras prof. Wladislavas Bartoszewskis prezidento elgesį pavadino neturinčiu precedento demokratinių valstybių praktikoje, o gatvė kalba apie valstybės galvos smulkmeniškumą ir nesugebėjimą garbingai susitaikyti su Teisės ir teisingumo partijos pralaimėjimu.
Prezidento santykiai su nauja valdančiąja koalicija gali būti sunkiausiu Donaldo Tusko vyriausybės iššūkiu ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos srityje.
Pagrindinių teisių chartija ir iškeldintųjų vokiečių pretenzijos
Pirmuoju išbandymu bus ES sutarties ratifikavimas. Lisabonoje per ES viršūnių susitikimą prezidentas L.Kaczynskis iškovojo, kad Lenkijoje, kaip ir D.Britanijoje, nebus taikomos ES pagrindinių teisių chartijos nuostatos. Tokią ES sutarties versiją prezidentas ketino pasirašyti per ES viršūnių susitikimą gruodžio viduryje.
Tuo tarpu Donaldas Tuskas, siekdamas sušildyti santykius su Briuseliu ir pagerinti Lenkijos įvaizdį Europoje,dar rinkimų kampanijos metu pažadėjo pasirašyti chartiją.
Kas gi blogo toje chartijoje, kad J. Kaczynskio vyriausybės užsienio reikalų ministrė A.Fotyga , kuri, manoma, netrukus taps prezidento patarėja, pareiškė darysianti viską, kad Lenkijoje šis dokumentas nebegaliotų?
Chartijos priėmimo oponentai nuogąstauja, kad ją priėmus, Lenkija bus priversta prisiimti įsipareigojimus dėl homoseksualų santuokų legalizavimo. Bet tai ne viskas. Prezidentūros ir J.Kaczynskio vyriausybės nuomone, chartijos ratifikavimas atvers kelią vokiečių, po II pasaulinio karo iškeldintų iš dabartinės Lenkijos teritorijos, pretenzijoms . Pasak užsienio reikalų ministrės, penki milijonai iškeldintų vokiečių ir jų palikuonys remdamiesi šiuo dokumentu galės reikalauti kompensacijų už paliktą turtą.
„Tai nesąmonė“, atkerta Pilietinės platformos politikai. Būsimas seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis pastebėjo, kad chartiją ratifikavo Čekija, kuri yra panašioje kaip Lenkija situacijoje, bei Lietuva, kuriai, anot politiko, irgi aktualus turto grąžinimo klausimas, turint omenyje iškeldintus lenkus, tarp kurių yra ir jo šeima.
Būsimi varžovai
J. Kaczynskis patikino, kad jo partija bus stipri ir reikli opozicija, ir valdantiesiems žiūrės į rankas. Ypač užsienio politikoje, kurioje ir prezidentui Konstitucija suteikia nemažai galių. Jaroslavas ir Lechas Kaczynskiai kritikavo savo pirmtakų užsienio politiką, kuri, anot jų, neatspindėjo šalies interesų, ir buvo vykdoma „atsiklaupus“, tad galima tikėtis, kad kiekvienas naujos vyriausybės žingsnis bus vertinamas šiame kontekste.
D. Tuskas rinkėjams žadėjo labiau atsigręžti į Europą. Pirmosiomis sostinėmis, kurias ketina aplankyti būsimas premjeras, yra Briuselis, Berlynas, Vašingtonas ir Maskva (nebūtinai iš eilės).
Kol prezidentas tyli, jo patarėjas užsienio politikos klausimams Marekas Cichockis pareiškė, kad Lenkija neturi įrodinėti, kad yra Europoje. Jo nuomone, pirmą žingsnį gerinant santykius turi žengti ne Varšuva, bet Maskva ir Berlynas.
Prezidento L. Kaczynskio ir D.Tusko santykius komplikuoja ne tik skirtinga užsienio politikos vizija , bet ir kovos dėl prezidento posto perspektyva. Lenkijos prezidento rinkimai vyks 2010 metais. Neabejojama, kad L. Kaczynskis sieks perrinkimo. Priešlaikiniai rinkimai sukomplikavo D. Tusko situaciją, tačiau jo padėtis nėra beviltiška. Jeigu Pilietinė platforma be didesnių skandalų ir suklupimų, išnaudojant ekonomikos augimą ir ES paramą, išsilaikytų iki 2010 metų, lenkai už trijų metų vėl rinksis tarp Kaczynskio ir Tusko.
