Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ parlamentarams nepavyko surinkti pakankamai balsų nuversti proeuropietiškai prezidentei.
Kad jai būtų paskelbta apkalta, tam turėjo pritarti bent 100 iš 150 parlamento narių, bet posėdyje tik 86 parlamentarai pritarė apkaltai, o vienas balsavo prieš. Kiti parlamento nariai, opozicijos atstovai, balsavime nedalyvavo.
Tai buvo pirmas Sakartvelo istorijoje balsavimas dėl apkaltos.
Sakartvelo konstitucinis teismas pirmadienį nusprendė, kad proeuropietiška prezidentė S. Zurabišvili pažeidė konstituciją, nes be vyriausybės leidimo keliavo į užsienį, ir taip atvėrė kelią balsavimui dėl jos apkaltos.
„Sakartvelo svajonės“ lyderis Iraklis Kobachidzė apie siekį paskelbti S. Zurabišvili apkaltą pranešė praėjusį mėnesį.
Toks sprendimas priimtas opozicijai sunerimus, kad Tbilisis vėl nusisuka nuo Europos ir pradeda stiprinti ryšius su Rusija.
Kaip pranešta rugsėjo viduryje, vyriausybės administracija nesuderino 10 S. Zurabišvili užsienio kelionių.
„Sakartvelo svajonės“ įstatymų leidėjų teigimu, S. Zurabišvili be vyriausybės leidimo susitikinėdama su užsienio lyderiais užsiėmė lobizmu dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.
„Niekas negali man sutrukdyti siekti vienintelio tikslo, kurį šiandien turiu: iki metų pabaigos Sakartvelui gauti kandidato į ES statusą“, – sakė S. Zurabišvili parlamentui prieš balsavimą.
„Šiuo sunkiu metu raginu mūsų Europos partnerius neapleisti Sakartvelo, nepaisant šio antieuropietiško balsavimo dėl apkaltos“, – sakė ji.
„Tuo metu, kai Rusija pralaimi Ukrainoje, negalima leisti, kad ji stiprintų savo įtaką šiame regione naudodama minkštąją galią, okupaciją ir Juodosios jūros regiono destabilizavimą“, – sakė S. Zurabišvili.
S. Zurabišvili advokatė Maja Kopaleišvili žurnalistams sakė, kad teismas „neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo patvirtinti, kad prezidentė pažeidė Konstituciją“.
I. Kobachidzė ragino prezidentę atsistatydinti, sakydamas, kad ji yra „visiškai netekusi politinio ir moralinio teisėtumo“.
71-erių S. Zurabišvili prezidento poste dirba nuo 2018-ųjų. Pagal Sakartvelo konstituciją, prezidento įgaliojimai yra riboti, jis vaidina daugiausia ceremoninį vaidmenį.
„Politinė kova“
Praėjusį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis susitiko su S. Zurabišvili Briuselyje, kad dar kartą patvirtintų bloko įsipareigojimą remti Sakartvelo kelią į Bendriją ir pabrėžtų reformas, kurias šalis turi įgyvendinti.
Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.
ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau paragino Tbilisį įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.
S. Zurabišvili griežtai kritikavo „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę dėl, jos teigimu, nesugebėjimo įgyvendinti ES reformų reikalavimų.
Nors Maskvos ir Tbilisio santykiai daugelį metų buvo atvirai priešiški, Sakartvelo vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, per pastaruosius metus ėmėsi suartėjimo veiksmų.
Kovą Sakartvelą sukrėtė protestai po to, kai buvo pristatytas Rusijos pavyzdžio įstatymo projektas dėl užsienio agentų, kurio galiausiai atsisakyta, o gegužę atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą ir sulaukė ES pasmerkimo.
S. Zurabišvili, pirmoji moteris Sakartvelo prezidento poste, buvo išrinkta šešerių metų kadencijai 2018-aisiais su „Sakartvelo svajonės“ palaikymu, tačiau greitai įgijo priešų parlamentinės daugumos gretose.
Ji gimė Prancūzijoje, kartvelų šeimoje, kuri 1921 metais pabėgo nuo bolševikų režimo į Paryžių.
Jos 30 metų trukusią karjerą Prancūzijos diplomatijoje vainikavo ambasadorės pareigos Tbilisyje, o 2004 metais ji buvo paskirta Sakartvelo užsienio reikalų ministre.
Prancūzijoje išleistoje knygoje „Viena moteris dviem šalims“ (Une femme pour deux pays, A Woman for Two Countries) ji rašė: „Dabar turiu įsitraukti į politinę kovą, kuri manęs niekada netraukė, kurios niekada nepraktikavau, kuri man primetama.“
