Ketvirtadienį Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos sostinėje Prahoje prasideda susitikimas dėl Rytų partnerystės programos. Kaip rašo „EU Observer“, verta atkreipti dėmesį į paskutinę minutę smarkiai pakoreguotą susitikimo deklaraciją, kuri atspindi nesutarimus dėl tolimesnės bloko plėtros ir imigracijos pačios ES viduje ir atskleidžia skirtingą ES narių požiūrį į bloko rytinius kaimynus.
Balandžio 29 dieną Čekijos paskelbtame tekste apie 27 ES šalis bei Rytų Partnerystės programoje dalyvaujančias Ukrainą, Baltarusiją, Moldovą, Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją buvo kalbama kaip apie Europos valstybes. Dokumente taip pat buvo kalbama apie vizų režimo liberalizaciją.
Tačiau galutinis dokumentas, kuriam gegužės 6 dieną pritarė ir Briuselio diplomatai, jau įvardija šias 6 minėtas valstybes kaip „Rytų Europos partneres“. Be to, kalbama, kad visų režimo liberalizavimas yra ilgalaikis tikslas.
Teigiama, kad Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos priskyrimas prie „Europos valstybių“ ypač neramino vokiečius ir olandus, kurie manė, kad taip tarsi pasisakoma už neabejotiną ES plėtrą. Būtent šios šalys pasistengė, kad galutinėje deklaracijoje apie šias ES kaimynes būtų kalbama kaip apie Rytų Europos partneres. Be to, naujoje deklaracijoje jau visiškai nebekalbama apie bevizį režimą su minėtomis šalimis.
Šie pakeitimai gali atrodyti neesminiai, tačiau analitikai teigia, kad jie gali turėti rimtų padarinių. Tarkime Lenkija ir Ukraina baiminasi, kad pastarajai šaliai per artimiausius porą metų taip ir nebus suteikta perspektyva dėl narystės ES.
Pokyčiai kalboje apie vizų režimo liberalizavimą gali reikšti, kad šiuo režimu veikiausiai galės mėgautis tik privilegijuoti asmenys – diplomatai ar verslininkai. Tuo tarpu eiliniams piliečiams gali kilti sunkumų siekiant aplankyti ES teritorijoje gyvenančius draugus ar siekiant susikurti geresnį gyvenimą kur nors Londone.
Verta pastebėti ir tai, kad Gruzija ir Azerbaidžanas nesugebėjo pasiekti, kad į galutinę rezoliuciją būtų įtrauktas teiginys apie visų 33 valstybių pagarbą viena kitos teritoriniam integralumui. Vietoje to kalbama apie paklusimą tarptautinės teisės principams ir normoms. Toks nieko nesakantis teiginys iš esmės neužkerta kelio Baltarusijai pasekti Rusijos pavyzdžiu ir pripažinti separatistines Gruzijos respublikas taip paremiant Maskvos vykdomą dalies Gruzijos teritorijos okupaciją.
Be to, tokia frazė gali neužkirsti kelio Armėnijai, kuri veikiausiai ir toliau tieks karinę paramą Kalnų Karabachui ir taip ribos ES galimybes tiesti naujus dujotiekius Pietų Kaukaze.
Tačiau nepaisant visų nesklandumų (tarkime Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dar trečiadienio vakare negalėjo patvirtinti, ar atvyks į Prahą), Rytų Partnerystės programa reiškia buvusių komunistinių ES valstybių pergalę siekiant plėsti teisės viršenybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms Rusijos sienų link.
Idėja apie Rytų Partnerystės programą gimė per neformalias diskusijas Taline 2007 metų viduryje. Jei programa bus vykdoma sėkmingai, 6 buvusios sovietinės respublikos turėtų mėgautis artimesniais santykiais su ES. Susitarimai dėl laisvos prekybos turėtų palengvinti pinigų tekėjimą, o po Šaltojo karo pabaigos Europoje susiklosčiusios padalijimų linijos iš esmės ilgainiui turėtų tapti nereikšmingos.
„Šis susitikimas tėra iniciatyvos pradžia. Maskva yra nusiteikusi ganėtinai negatyviai dėl Rytų Partnerystės programos. Tačiau kalbant atvirai, tai yra Rusijos problema. Jie mato pasaulį per nulinės sumos žaidimo linzes, o mes žvelgiame kitaip“ - teigė vienas čekų diplomatas.
