Šį mėnesį D. Trumpas liepė Havanai „sudaryti sandorį“, kurio pobūdžio neatskleidė, arba sumokėti panašią kainą kaip Venesuela, kurios lyderį Nicolas Maduro sausio 3 dieną per dešimtis gyvybių nusinešusį reidą sučiupo ir į JAV išvežė amerikiečių pajėgos.
Venesuela buvo pagrindinė Kubos sąjungininkė ir svarbi naftos bei pinigų tiekėja, o D. Trumpas šiuos srautus žadėjo atkirsti.
„Mes Rusijoje tai vertiname kaip neišprovokuotos ginkluotos agresijos prieš Venesuelą aktą“, – atskridęs į Kubą Rusijos valstybinei televizijai „Rossija-1“ apie JAV veiksmus sakė rusų vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas.
„Šis aktas niekaip negali būti pateisinamas ir dar kartą įrodo būtinybę didinti budrumą bei telkti visas pastangas atremiant išorinius veiksnius“, – pridūrė jis.
Antradienį V. Kolokolcevas susitiko su Kubos prezidentu Migueliu Diazu-Caneliu, kuris, remiantis Kubos vyriausybės pranešimu, vizitą apibūdino kaip turintį milžinišką reikšmę.
Vizitas, pasak vyriausybės, parodė Rusijos nusimanymą apie Kubos padėtį ir „norą padėti bei bendradarbiauti“.
Rusija ir Kuba, kurioms abiem taikomos Vakarų sankcijos, savo santykius aktyviau plėtoja nuo 2022-ųjų, dėl invazijos į Ukrainą izoliuotai Maskvai ieškant naujų draugų ir prekybos partnerių.
Rusijos ambasadorius Havanoje Viktoras Koronelis antradienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad V. Kolokolcevas lankosi Kuboje siekdamas „stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir kovą su nusikalstamumu“.
Vašingtono spaudimas
Kubai reikia visos įmanomos pagalbos, nes ji grumiasi su didžiausia per kelis dešimtmečius ekonomine krize, o dabar – dar ir su papildomu Vašingtono spaudimu.
D. Trumpas įspėjo, kad laikinai Venesuelos prezidento pareigas einanti Delcy Rodriguez sumokės „labai didelę kainą“, jei nepaklus Vašingtono reikalavimams, ypač dėl prieigos prie Venesuelos naftos ir ryšių su JAV priešininkėmis Kuba, Rusija, Kinija bei Iranu silpninimo.
Tuo tarpu JAV misijos Kuboje vadovas Mike'as Hammeris antradienį Majamyje susitiko su JAV Pietų vadavietės vadu „aptarti situacijos Kuboje ir Karibų jūros regione“, socialiniame tinkle „X“ pranešė ambasada.
Ši vadavietė yra atsakinga už Centrinėje ir Pietų Amerikoje veikiančias JAV pajėgas, kurios vykdė Venesuelos naftą gabenančių tanklaivių sulaikymus ir smūgius įtariamiems narkotikų kontrabandos laivams.
Žuvę kariai
Kuba galvos skausmą Jungtinėms Valstijoms kelia nuo pat 1959 metų revoliucijos, kai į valdžią iškilo komunistas Fidelis Castro.
Havana ir Maskva Šaltojo karo metais buvo artimos komunistinės sąjungininkės, tačiau šis bendradarbiavimas staiga nutrūko 1991-aisiais suirus sovietiniam blokui.
Sovietų branduolinių raketų dislokavimas saloje sukėlė 1962 metų Kubos raketų krizę, kai Vašingtonas ir Maskva atsidūrė ties karo riba.
Per savo pirmąją prezidento kadenciją D. Trumpas atšaukė santykių su Kuba atšilimą, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Barackas Obama.
Šį mėnesį per JAV smūgius, po kurių buvęs Venesuelos lyderis su antrankiais buvo išvežtas į teismą Niujorke, žuvo 32 Kubos kariai, kurių dalis buvo paskirti į N. Maduro apsaugą.
Antradienį V. Kolokolcevas dalyvavo šių žuvusių karių pagerbimo ceremonijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
