Šiandien savanorė, karė, sportininkė, pasaulinė aktyvistė ir buvusi karo belaisvė vėl susilaukia dėmesio – šįkart kaip poetė. Jos debiutinis eilėraščių rinkinys „Nazhyvo“ (liet. „Gyvenimas“), įkvėptas karo žiaurumų, sužavėjo Ukrainos skaitytojus jaudinančiais, autentiškais tekstais.
Nuo plataus masto invazijos Ukrainoje kilo nauja poezijos banga. Kaip ir J. Pajevska, daugelis šiuolaikinių ukrainiečių poetų yra kariai, jie pasitelkia kūrybą, kad susitaikytų su realybe, didžiausiu karu Europoje nuo 1945-ųjų. Deja, ne visi jų išgyveno. Kai kurie iškiliausi kūriniai buvo išleisti jau po autorių mirties.
J. Pajevska aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą 2013 m., kai kaip savanorė medikė dalyvavo Euromaidano protestuose, kuriuos brutaliai malšino riaušių policija, žuvo daugiau nei 100 žmonių.
Po Rusijos įsiveržimo į rytinę Ukrainą 2014 m. ji ėmė savanoriauti kaip medicinos sesuo Donbase. Tada įkūrė gerai žinomą visai iš moterų sudarytą medicinos savanorių grupę „Taira's Angels“, kuri išgelbėjo šimtus gyvybių.
Ketverius metus veikusi grupė vėliau tapo J. Pajevskos kelio į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas dalimi. Nuo 2018 iki 2020 m. ji vadovavo Mariupolio ligoninės evakuacijos skyriui, o vėliau toliau savanoriavo.
Mariupolio apgulties metu J. Pajevska ir jos komanda dirbo be atokvėpio, gelbėdami sunkiai sužeistus pacientus.
J. Pajevskai ir pačiai teko Rusijos nelaisvėje praleisti tris mėnesius – ji buvo mušama, kankinama ir verčiama filmuotis propagandiniuose vaizdo įrašuose.
Išsilaisvinusi ji toliau tarnauja savo šaliai – dirba karo belaisvių gynėja ir yra Nacionalinės gvardijos „Khartia“ brigados karininkė.
„Poezija tapo viena geriausių terapijos formų“
„Kyiv Independent“ susitiko su J. Pajevska 2024 m. birželio 29 d. literatūros festivalyje ir kalbėjosi apie tai, kaip poezija padėjo jai atsigauti ir kaip karas formuoja šiuolaikinius Ukrainos kūrėjus.
„Po nelaisvės ir kankinimų poezija tapo viena geriausių terapijos formų. Jei ne poezija, nesu tikra, ar būčiau visiškai atsitiesusi. Šis naujas asmeninis augimas – poezijos nuopelnas“, – pasakojo J. Pajevska.
Paklausta, kuo medicinos darbuotojo patirtis fronte skiriasi nuo kitų karių ir kas ją paskatino pasirinkti savanorystės kryptį, moteris atsakė: „Man artimesnė mintis gelbėti žmones, o ne juos žudyti. Tai – asmeninis pasirinkimas.“
„Karo gydytojai mato viską: tai, ko nepamato pėstininkai ar dronų pilotai. Gydytojai susiduria su visomis karo realijomis“, – pridūrė ji.
Be to, J. Pajevska teigė, jog „karo metu visada kyla poezijos, literatūros, dailės banga. Ir dabar fronte yra daug jaunų ir vyresnių žmonių, kurie rašo gerus eilėraščius. Kai kurie jau buvo poetai, o kai kurie tokiais tapo karo metu, kiekvieną kartą, kai jų širdis supranta, jog gali nesulaukti ryto.“
Tuo tarpu paklausta, ar literatūra gali kovoti prieš Rusijos propagandą, poetė aiškino: „Jei priešas naudoja raketas, mes turime atsakyti raketomis – dar geresnėmis. Jei jis pasitelkia literatūrą – turime pateikti galingesnius, kokybiškesnius tekstus. Tik taip galime blokuoti propagandą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
