REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
45
Rusijos karinio laivyno bėdos: kiauras admirolas – mažiausia iš jų (nuotr. SCANPIX) tv3.lt fotomontažas

Šią savaitę Rusijos karinį jūrų laivyną kaip iš giedro dangaus supurtė naujiena apie nelaimę Murmanske. Ten ne tik paskendo didžiausias pasaulyje plaukiojantis dokas, tačiau ir pramušė 4 metrų skersmens skylę vieninteliame rusų lėktuvnešyje „Admiral Kuznecov“. Tačiau ir pačios Rusijos karybos ekspertai pripažįsta, kad didelių problemų turi visas rusų laivynas.

45

Šią savaitę Rusijos karinį jūrų laivyną kaip iš giedro dangaus supurtė naujiena apie nelaimę Murmanske. Ten ne tik paskendo didžiausias pasaulyje plaukiojantis dokas, tačiau ir pramušė 4 metrų skersmens skylę vieninteliame rusų lėktuvnešyje „Admiral Kuznecov“. Tačiau ir pačios Rusijos karybos ekspertai pripažįsta, kad didelių problemų turi visas rusų laivynas.

REKLAMA

Rusijos kariuomenės ir pasaulines tendencijas apžvelgiančio leidinio „Karinis-pramoninis kurjeris“ puslapiuose pasirodė apžvalgininko Maksimo Klimovo straipsnis apie šios šalies povandeninių laivų pasirengimą įvykdyti jiems skirtas užduotis. Autorius pažymi, kad Rusija „ne šiaip neefektyviai leidžia milžiniškas lėšas povandeninių laivų infrastruktūrai, tačiau dar ir išbalansuoja visą kariuomenės struktūrą ir pinigų paskirstymą“.

Dabartinėje situacijoje, anot straipsnio autoriaus, kyla klausimų dėl tikslingumo Rusijai turėti Strateginių branduolinių pajėgų jūrinę dalį. Problema ta, kad visos „triados“ naudojamos priemonės turi savų trūkumų ir privalumų, o atgrasymo patikimumas yra užtikrinamas vienos jų minusų dengimu kitos pliusais.

REKLAMA
REKLAMA

Laivų yra, tačiau jų efektyvumas abejotinas

Strateginio sulaikymo pagrindas – ne skrydžio tolumas ar branduolinių raketų skaičius, o atsakomojo smūgio neišvengiamumas, kurio pagrindas yra jūrinės strateginės branduolinės pajėgos.

REKLAMA

Nebranduolinės sulaikymo priemonės, sparnuotosiomis raketomis ir jų nešėjomis yra analogiška problema. Iš esmės užtektų ir vieno povandeninio laivo su branduolinėmis galvutėmis, bet nesusekamo ir garantuotai galinčio paleisti raketas, jeigu tam yra poreikis.

Sovietinių trečiosios kartos povandeninių laivų modernizacijai patyrus nesėkmę visos pajėgos buvo mestos į naujų atominių laivų 885(M) statymą. Atrodytų, logiška – juk projekto 885 povandeninių laivų raketų salvė pranoksta amerikiečių „virdžinijas“ (2000-aisiais pristatyti „Virginia“ klasės atominiai povandeniniai laivai), o ir Vakarų žiniasklaida juos pristato kaip „naują Rusijos grėsmę“.

REKLAMA
REKLAMA

Problema tik ta, kad 885 projekto raketų neužtenka efektyviam atgrasymui, o patys povandeniniai laivai yra pernelyg brangūs ir menkai tiražuojami.

Efektyviam atgrasymui, naudojantis 885M povandeniniais laivais, Rusija paprasčiausiai neturi resursų. Maža to, iki raketų salvės dar reikia nemažai nueiti. Būtent čia Rusija ir susiduria su pagrindine problema, rašo ekspertas.

Mūšyje neatsilaikytų

Tradiciškai pagrindine povandeninio laivo savybe yra laikomas jo keliamo triukšmo lygis. Sulyginus 1-4 kartų povandeninius laivus su JAV analogais matyti, kad Rusija niekaip nesugeba pavyti JAV jūrų pajėgų atstovų pagal šį rodiklį – ketvirtoji karta skiriasi ne mažiau 10 decibelų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maža to, Vakarų šalys dabar kuria vis naujus povandeninių laivų aptikimo būdus. Šiaurės jūros karininkai sulygino amerikiečių žvalgybinio lėktuvo „Orion“ skrydžio trajektoriją su rusų povandeninių laivų trajektorijomis vienų mokymų metu.

Visi 10 lėktuvo posūkių taškų tiksliai sutapo su Rusijos povandeninių laivų dislokacija. Tai yra jis net ne ieškojo, o konkrečiai ir tiksliai žinojo, kur skrenda, rašoma leidinyje.

Autorius pripažįsta, kad Rusija gali neįvertinti priešo lėktuvų keliamos grėsmės dar ir todėl, kad priešlaivinė aviacija yra „katastrofiškai atsilikusi nuo užsienio lygio“.

Naujausių povandeninių laivų stebėjimo ir sekimo sistemų ideologija taip ir liko 70-uosiuose. „Novella“, bent jau oficialiai taip buvo teigiama, padidins „Il-38“ efektyvumą keturis kartus. Problema ta, kad „Il-38“ galimybės pataikyti į mažo triukšmo lygio povandeninius laivus buvo netoli nulio.

Rusija ne šiaip kiša didžiulius pinigus į abejotino efektyvumo karines priemones, tačiau ir atitraukia jas nuo švietimo, mokslo, antžeminių pajėgų reformos, rašo M. Klimovas. Kariniame jūrų laivyne povandeniniai laivai visiems likusiems paliko „sausą davinį“. Tai taip pat nulėmė jūrinės karo aviacijos stagnaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų