„Remiantis naujomis taisyklėmis, užsienio valstybė likus 45 paroms iki numatytos savo laivų plaukimo Šiaurės jūrų keliu pradžios turės atsiųsti apie tai pranešimą. Reikalaujama nurodyti karo laivų pavadinimą, tikslą, maršrutą ir plaukimo terminus, taip pat nurodyti pagrindinius parametrus – vandentalpą, ilgį, plotį, grimzlę ir energetinių įrenginių charakteristikas“, – rašo laikraštis.
Dokumente nurodoma, jog taip pat reikės nurodyti laivo kapitono karinį rangą ir pavardę.
„Be to, atsiras reikalavimas priimti į laivą rusų locmanus. Pablogėjus situacijai dėl ledo, būtent Rusijos ledlaužiai turės užtikrinti užsienio laivams praplaukimą“, – rašo „Izvestija“.
Anot laikraščio, laivai taip pat turės laikytis reikalavimų dėl jūros aplinkos apsaugos nuo taršos. Įvykus avarijai arba pablogėjus situacijai dėl ledo laivų kapitonai turės į artimiausią Rusijos jūrų uostą ar karinę jūrų bazę pasiųsti apie tai pranešimą.
„Izvestija“ primena, jog Jungtinės Valstijos ne kartą ragino Rusiją užtikrinti, kad Šiaurės jūrų kelias būtų transporto arterija, atvira visai tarptautinei bendrijai. Pastarąjį kartą apie tai praėjusiais metais oficialiai kalbėjo JAV Pakrančių apsaugos vadas admirolas Paulas Zukunftas.
Tačiau, pažymi laikraštis, JAV ginčija ne tik Rusijos, kaip priekrančio valstybės, teisę nustatyti laivybos taisykles šiaurės platumoje – nepripažįstama ir Kanados teisė kontroliuoti Arkties maršrutus.
Anot laikraščio, JAV pretenzijų, susijusių su Šiaurės jūrų keliu, ištakos siekia Šaltąjį karą – dar 1964 metais Vašingtonas ir Maskva apsikeitė protesto notomis dėl Amerikos laivų bandymo negavus leidimo plaukti palei krantą.
