Rusijos prezidentas džiaugėsi tuo, kad pavyko sutarti dėl bendrų principų. Pažymėjo tai, kad po 2000-ųjų, kuomet tiek B. Clintonas, tiek B. Jelcinas nebegalės kandidatuoti trečiajai kadencijai, „pasaulį paliks geresnėje pozicijoje“ ir „labiau nutols nuo Šaltojo karo situacijos“.
Tačiau B. Jelcinas turėjo priekaištų amerikiečiams dėl NATO plėtros į rytus ir JAV įtakos Ukrainoje. Nepaisant to, kad Rusijos prezidentas užtikrino, jog Rusija neturi jokių teritorinių interesų kitose valstybėse, jam norėjosi išgirsti Baltųjų rūmų šeimininko asmeninį pažadą dėl NATO plėtros prie Rusijos sienų stabdymą.
„Dėl buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, susitarkime žodžiu, (sudarykime) džentelmenų susitarimą – mes to neįtrauksime į oficialų pareiškimą – kad jokia Sovietų respublika nepateks į NATO. Šis džentelmenų susitarimas nebus viešas.
JAV prezidentas B. Clintonas tuo metu priminė B. Jelcinui, kad jie šiuo metu kuria naują NATO, lygiai taip pat, kaip jis kuria naują Rusiją. Tuo pačiu jis bandė įtikinti Rusijos vadovą, kad „jokių buvusių sovietinių respublikų NATO sudėtyje“ politika būtų žalinga ne tik naujai kuriamai NATO struktūrai, tačiau ir naujai Rusijai.
„Aš nesu naivus. Aš suprantu, kad jūs turite interesų dėl to, kas patenka į NATO ir kada. <...> Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kokia siaubinga žinia būtų paskelbta, jeigu mes tariamai slapčia sutartume dėl dalykų, kuriuos jūs siūlote. Pirma, šiame pasaulyje nebėra paslapčių. Antra, žinutė būtų tokia, „mes vis dar organizuoti prieš Rusiją – tačiau yra linija, kurios peržengti negalime.“ Kitaip tariant, vietoje naujos NATO, kuri padeda judėti į priekį ir integruoti vieningą Europą, mes turėtume didesnę NATO laukia, kad Rusija padarytų ką nors blogo. Štai kodėl tai, ką jūs siūlote, yra blogai Rusijai. Rusija sakytų, „mes vis dar esame imperija, tačiau negalime pasiekti taip toli, kaip Vakarai.“
Antra, tai sukurtų tiksliai tą baimę tarp Baltijos šalių ir kitų, kurią jūs bandote neigti ir kurią jūs vadinate nepagrįsta. Trečia: sandoris, kurį jūs siūlote pamins Taikos partnerystės susitarimą. Tai sukels siaubą mažesnėms valstybėms, kurios dabar su mumis bendradarbiauja, Bosnija ir kiti. Pavyzdžiui, mūsų šeimininkai čia, Suomijoje; Prezidentas Ahtissari man vakar sakė, kad mes žengiame tinkama plėtros ateityje kryptimi. Jis pareiškė, kad Suomija nesiprašys į NATO tol, kol niekas Suomijai neaiškins, kad ji negali stoti į NATO <...>.
Tačiau, jokiomis aplinkybėmis šio susitikimo žinutė negali tapti signalu kitiems, kad tai ta pati Europos Šaltojo karo laikų politika, o mes tik kažkiek perstumdome linijas. Vietoje to, žinutė turėtų būti pasakyti pasauliui ir pasakyti Rusijai, kad yra nauja NATO ir yra nauja Rusija. <...>“ – kalbėjo susitikimo metu JAV prezidentas.
B. Jelcinas, kelis sykius vėliau pakartojo, kad su sutinka su išsakyta nuomone, tačiau pažymėjo „sunkią savo situaciją“, kad „jis negali grįžti namo negavęs bent žodinio sutarimo dėl NATO plėtros į rytus apribojimų“. Tuometinis JAV prezidentas aiškiai pažymėjo, kad tokie slapti susitarimai yra neįmanomi. „Jeigu mes įliptume į spintą ir aš jums pasakyčiau tai, Kongresas tai sužinotų ir paskelbtų NATO-Rusijos susitarimą negaliojančiu,“ – paaiškino jis situaciją B. Jelcinui, kuris trūks-plyš siekė išgauti „bent kokią žodinę garantiją, kad buvusios sovietinės respublikos nebus priimtos į NATO nors artimiausiu laiku“.
Pokalbis vyko Helsinkyje, Rusijos ir NATO šalių viršūnių susitikimo metu 1997-ųjų kovo 21-ąją. Jame dalyvavo JAV prezidentas Billas Clintonas, Valstybės sekretorė Madeleine Albright ir jos padėjėjas Strobe’as Talbottas, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Sandy Bergeris. Rusijai atstovavo prezidentas Borisas Jelcinas, užsienio reikalų ministras Jevgenijus Primakovas ir jo patarėjas Jurijus Mamedovas.
1999-ųjų kovą į NATO įstojo buvusios Varšuvos pakto šalys Čekija, Vengrija ir Lenkija. 2004-aisias be kitų Varšuvos pakto šalių – Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos – į NATO pateko ir trys buvusios Sovietų Sąjungos respublikos – Lietuva, Latvija ir Estija.
