Rusijos gynybos ministerija, vykdydama prezidento V. Putino įsaką, šiemet Lietuvoje, Vokietijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje atidarys savo karines atstovybes. Atstovybė Vilniuje bus pati didžiausia.
Rusijos gynybos ministerija jau 2008 m. planuoja 7 pasaulio šalyse atidaryti savo karines atstovybes, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Rusijos Federacijos vyriausybei priėmus nutarimą dėl 2007 m. spalio 1 d. prezidento įsako vykdymo, Gynybos ministerija planuoja tose užsienio šalyse, kuriose yra Rusijos karių kapaviečių, atidaryti savo karines atstovybes. Šio nutarimo projektas jau parengtas, suderintas ir artimiausiu metu pasieks Rusijos Federacijos vyriausybę“, - išplatintame ministerijos pranešime cituojamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų Karinio- memorialinio centro viršininkas generolas majoras Aleksandras Kirilinas.
Pranešime sakoma, kad septynių valstybių – Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Kinijos ir Lietuvos – teritorijoje šiemet steigiamose Rusijos karinėse atstovybėse iš viso dirbs 29 „civiliai specialistai“. Kiekvienos šalies atstovybėje dirbsiančių Rusijos karinių atstovų skaičius esą nurodytas prezidento V. Putino įsake.
Minėtame įsake, kuris skelbiamas oficialioje Rusijos prezidento interneto svetainėje, teigiama, kad visose minėtųjų šalių karinėse atstovybėse, išskyrus Lietuvą, dirbs po 4 žmones. Tuo tarpu į karinę atstovybę Lietuvoje bus pasiųsti 5 žmonės.
Iš to netiesiogiai būtų galima spręsti, kad Rusijos manymu jos karių kapai Lietuvoje yra labiau apleisti, nei Kinijoje, Rumunijoje ar kitose minėtose šalyse, nes atstovų skaičius turėtų reikšti didesnę darbų apimtį. Tuo labiau, kad Rusijos gynybos ministerija savo karinių atstovybių steigimą užsienyje motyvuoja išimtinai karių kapaviečių priežiūros būtinumu.
„Steigti Rusijos gynybos ministerijos atstovybes užsienyje verčia būtinybė iš esmės pagerinti mūsų karių kapaviečių ir atminimo vietų būklę. Vien tik 24 Europos šalių teritorijoje palaidota daugiau nei 2,5 mln. sovietinių karių, žuvusių Didžiojo Tėvynės karo metais. 80 proc. karių palaidoti kaip nežinomi. Iš viso ištirta 7,5 tūkst. karių palaidojimo vietų, nustatyta 4519. Dar blogesnė padėtis su Pirmojo pasaulinio karo ir kitų tarptautinių konfliktų atminimo vietomis“, - pareiškė generolas majoras A. Kirilinas.
