Šiandien mes susiduriame su valdžios gebėjimu įsiskverbti į savo politinių priešininkų sistemas iš toli, ir tuo pačiu dabartinės anoniminės technologijos leidžia jai skleisti chaosą ir savo įtaką. Rusai, kaip rodo jų kišimasis į 2016-ųjų rinkimus, pasirodė esą meistrai šioje naujoje nuotolinės kenkėjiškos veiklos veikloje. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje juos gali aplenkti ir dar kietesni draugai-priešai – kinai.
Kremliaus nuotolinė įtaka ir silpstanti ekonomika
Maskva, panašu, taip įsijautė į savo priešininkų Vakaruose trolinimą, kad jau išnaudojo kai kuriuos savo privalumus, kuriuos ji buvo sukaupusi naujame ir netradiciniame kovos lauke. Šią savaitę matėme, kaip liberalios demokratijos pademonstravo savo ryžtą suduoti atsaką, ir ne paskutinėje eilėje tai vyko dėl išskirtinio Kremliaus įžūlumo. Daugiau nei 20 šalių – įskaitant JAV, Kanadą ir 18 ES valstybių – susivienijo ir išsiuntė dešimti numanomų rusų žvalgybininkų kaip atsakomąją priemonę už Britanijos puolimą panaudojant nervus paralyžiuojančias medžiagas.
Vakarams prireikė kažkiek laiko tam, kad prabustų – ir mums dar reikės daug padaryti, jeigu iš tiesų norime efektyviai kovoti su kilusia grėsme. Tačiau dabar Maskvai bus sunkiau žaisti tuos žaidimus ir išlikti šešėlyje. Svarbu suvokti tai, kad Kremlius naudojasi nauja asimetrinio karo forma – ji sudaryta iš slaptų įtakos darymo, dezinformacijos ir kibernetinių išpuolių operacijų, – tačiau veikia jis turėdamas silpnas pozicijas. Rusijos ekonomika yra stagnuojančios būklės.
Vladimiro Putino kariai Sirijoje ir Ukrainoje kelia papildomą krūvį ir taip ne pačiam tvirčiausiam biudžetui. Turint omenyje išvardintus apribojimu, bandymas susilpninti JAV ir ES naudojantis nuotoliniu poveikiu yra palyginus efektyvi strategija, jeigu vertinsime naudojamus resursus – nors su šia veikla siejamos rizikos dabar jau tampa daugiau nei akivaizdžios.
Kinija augina įtaką kitais būdais
O dabar – Kinijos pavyzdys. Komunistinė Xi Jinpingo partija taip pat skleidžia savo politiką užsienyje, tačiau tai ji daro turėdama daug stipresnes pozicijas. Ir priemonės kitokios – didžiausia Pekino įtakos didinimo operacija yra daugiamilijardinė naujojo šilko kelio iniciatyva OBOR (angl. One Belt, One Road), nukreipta į tai, kad įtrauktų Eurazijos šalis į Kinijos gigantišką infrastruktūros projektą.
Neseniai atsiradę liudijimai apie Kinijos įtaką Čekijos respublikoje yra gana simptomatiški: kinų bendrovės pusvelčiui superka pramoninių įmonių aktyvus, o tai leidžia Pekinui įgyti svarbų placdarmą pačioje Europos Sąjungos širdyje. Tuo pat metu Australijoje iškilo net keli skandalai dėl didėjančios Kinijos įtakos šalies politinės sistemos viduje.
Ši frazė jau tampa panašia į klišę, tačiau ji atitinka realybę: kinai vysto sudėtingą žaidimą ir yra numatę ilgalaikį žaidimą. JAV jie investuoja ženklias sumas į tyrimų centrus ir universitetus, o tai yra gerai apgalvotos strategijos, nukreiptos į Kinijos įvaizdžio formavimą visuomenėje, dalis. Be to, kinai naudoja savo Konfucijaus institutus, kurie populiarina kinų kalbą ir kultūrą daugiau nei 100 JAV universitetų. Tai daroma ir tam, kad būtų skleidžiamas teigiamas Komunistų partijos įvaizdis ir užgniaužiamas neigiamas (vienas iš kinų valdininkų yra Konfucijaus insititutus atvirai pavadinęs „svarbia Kinijos užsienio propagandos dalimi“).
Pekinas taip pat vykdo griežtą didelio kiekio kinų studentų JAV kontrolę, kur šie yra nukreipiami siekiant užsiimti Kinijos interesų plėtra vietinėje bendruomenėje. Tai galima įžvelgti ir kaip daug didesnio masto strategijos dalį, kurioje numatyta pasinaudoti milžiniška kinų diaspora JAV ir kitose vietose kaip įtakos sklaidos „pėstininkus“.
Aišku, kinai – kaip ir rusai – noriai naudojasi kitais instrumentais, įskaitant ir kibernetinius išpuolius ar šnipinėjimą, siekiant įgyvendinti savo interesus Vakaruose. Vyrauja nuomonė, kad kinai daro tai netgi ir geriau. Rusai meistriškai išnaudojo socialinius tinklus 2016-ųjų JAV rinkimuose, tačiau kol kas nesugebėjo pademonstruoti nieko panašaus į prieš metus kinų programišių įvykdytą išpuolį prieš Personalo valdymo biurą (Office of Personnel Management), kurio metu buvo pagrobta asmeninė 21 mln. žmonių informacija – kalbama ne tik apie buvusius ar dabartinius valstybės tarnautojus, tačiau taip pat ir apie jų draugus ar jų šeimos narius.
Kinų kibernetinės pajėgos sistemingai grobia didžiulį kiekį konfidencialios JAV bendrovių informacijos. O jų žvalgybinės operacijos – įskaitant ir vieno buvusio CŽV agento, išdavusio jiems visą amerikiečių šnipų tinklą Kinijoje, verbavimas, – pasirodė esančios neįtikėtinai efektyvios.
Nenuostabu, kad, anot kai kurių ekspertų, kinai kelia gal ir didesnę grėsmę Vakarams, negu rusai – tačiau tai iš esmė nieko ir nekeičia, ir mes turime veikti tiek prieš vienus, tiek ir kitus. Kovos priemonės yra iš esmės akivaizdžios. Vakarų demokratijos turi imtis ryžtingų žingsnių apriboti rusų ir kinų ekonominę įtaką visuomenėms, o taip pat užtikrinti šių valstybių finansuojamų struktūrų skaidrumą.
Mums reikia dėti rimtas pastangas tam, kad aptiktume slaptas įtakos darymo ir dezinformacijos bendroves, o taip pat paveikti jas. Mums reikia ženkliai padidinti mūsų kontržvalgybines galimybes, kurios buvo išsekusios pasibaigus Šaltajam karui. Be to, mums, be jokios abejonės, derėtų stiprinti mūsų kibernetinį saugumą, ką patvirtina neseniai pasirodę pranešimai apie rusų infiltravimą į mūsų kritiškai svarbią infrastruktūrą.
Tačiau pradėti mes turime nuo pačios rūsčiausios realybės: mūsų demokratija yra puolama. Jeigu mes iš tiesų ją vertiname, tuomet atėjo laikas duoti atkirtį.
