Rusų pagalbos prašymai pasiekia ir Lietuvą. Socialinių tinklų grupėje, kur buriasi Turkijos lietuviai, pasirodo dviprasmiškų įrašų. Asmenys prašo padėti, pasak jų, lietuvių kilmės Rusijos piliečiams, įsitvirtinti Turkijoje. Ir priduria, kad į Lietuvą šie asmenys įleisti nebuvo.
O Turkijoje gyvenanti lietuvė tikina, kad apskritai turkai – tolerantiška tauta, tačiau masiniai atvykėlių srautai „gali būti, kad pastumdys tolerancijos ribas tarp Turkijos piliečių“.
Lietuvos rusas apstulbo: 6 pažįstami kvietė jį susitikti Stambule
Plika akimi matyti, kad į Turkiją prigužėjo Rusijos piliečių. Štai Lietuvos verslininkas Viktoras Voroncovas pasakojo, kad spalio pradžioje viešėjo Stambule ir nustebo, kiek daug pažįstamų rusų pakvietė jį susitikti.
„Parašiau Instagrame, kad esu Stambule ir 6 žmonės paskambino. Sako: O, Viktorai, aš irgi Stambule, susitikim. Susitikau su dviem“, – patirtimi dalijosi Lietuvoje verslą vystantis V. Voroncovas.
O štai Turkijoje, Antalijos mieste, gyvenanti Giedrė Gursoy pasakojo, kad įvairių tautybių užsieniečiai į Turkiją ėmė masiškai vykti vos prasidėjus karui Ukrainoje. Jų gretose – ir Rusijos piliečiai.
„Srautai ryškiai padidėjo iš Ukrainos. Po paskutinių incidentų Irane, gausus plūstelėjimas yra Irano piliečių. Gausus padidėjimas iš Kazachstano. O paskutinė banga yra Rusijos piliečiai“, – nurodė ji.
Stambule gyvenanti lietuvė Greta Dalyaprak patvirtino, kad savo aplinkoje vis dažniau pastebi ženklų, kad į Turkiją privažiavo rusų.
„Savo rajone anksčiau retai išgirsdavau rusų kalbą, na o dabar tikrai žymiai dažniau tenka išgirsti šnekant rusiškai viešajame transporte, parduotuvėse, turguje. Žinoma, negali žinoti, ar visi sutikti žmonės, gatvėje kalbantys rusiškai, yra rusai, bet, manau, didžioji dalis taip. Pastebiu ir daugiau automobilių su rusiškais numeriais“, – pasakojo moteris.
Čia plūsta 2,5 karto daugiau rusų nei anksčiau
Tačiau visi, norintys patekti į šią Vakarų Azijos valstybę, gali tai padaryti be jokių kliūčių. Turkijos valdžia, skirtingai nei Lietuvos Vyriausybė, nemėgino varžyti atvykstančių rusų turistų srautų. „Jokių ribojimų patekimui į šalį nėra“, – patvirtino G. Gursoy.
Skaičiuojama, kad į Turkiją atvykstančių rusų srautai išaugo daugiau nei dvigubai nuo rugsėjo 21 d., kai Rusijoje buvo paskelbta „dalinė“ mobilizacija.
„Per dieną jeigu seniau atvykdavo 10 tūkst. turistų, tai šiuo metu nuo mobilizacijos paskelbimo yra apie 25 tūkst. turistų, atvykstančių į šalį per dieną“, – situaciją apibūdino G. Gursoy.
Paklausta, kaip elgiasi į Turkiją atvykę Rusijos piliečiai, G.Gursoy pažymėjo, kad nėra pastebėjusi, kad šie asmenys atvirai demonstruotų palaikymą karui Ukrainoje ar dėvėtų Rusijos simboliką, pavyzdžiui, Georgijaus juosteles ar „Z“ raides.
Apskritai sudėtinga atskirti, kurie atvykėliai yra rusų tautybės, o kurie – ukrainiečių, mat dažnai ir tie, ir tie yra rusakalbiai. „Turkijos visuomenėje jie labiau įvardijami kaip rusakalbiai atvykėliai, kadangi juos diferencijuoti sunku“, – minėjo pašnekovė.
Miestų rajonuose reguliuojamas užsieniečių skaičius
Vis dėlto Turkijos valdžia ėmėsi priemonių šalies viduje, kad kontroliuotų užsieniečių koncentraciją gyvenamuosiuose rajonuose.
„Po gausaus ukrainiečių plūstelėjimo pavasarį <...> atsirado apribojimai, kad siekiant apsaugoti Turkijos piliečius ir vietinius gyventojus rajone negali gyventi daugiau negu 25 proc. užsieniečių. Tam tikri rajonai pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje buvo uždaryti ir juose nebegalima pagal gyvenamąją vietą kreiptis leidimo gyventi“, – nurodė G. Gursoy.
Pagrindinės teritorijos, kur vyksta Rusijos piliečiai, yra Turkijos sostinė ir pietiniai pajūrio regionai. „Ypač po mobilizacijos pastebima, kad tai populiariausios destinacijos buvo Stambulas, Izmiras ir Antalija. Ankara nebuvo tarp populiariųjų“, – sakė Turkijos lietuvė.
Stambule gyvenanti G. Dalyaprak nurodė, kodėl rusai renkasi apsistoti Antalijoje. O sostinėje, pasak jos, rusų mažiau nei, tarkime, migrantų iš Sirijos.
„Antalija yra rusų poilsiautojų pamėgtas kurortas, tad ir gyvenimui ir įsikūrimui didžioji dalis renkasi būtent šį miestą“, – teigė ji.
Rusų mokyklos – perpildytos: nepajėgia priimti daugiau mokinių
Neseniai Stambule viešėjęs V. Voroncovas pasakojo, kaip Rusijos piliečiai siekia Turkijoje įleisti šaknis.
„Žmonės perka butus Stambule, po 1 metų gaus Turkijos pilietybę. Steigia rusų kalbos mokyklas, vaikų darželius“, – teigė V. Voroncovas.
Taip pat juntama apgultis švietimo įstaigose, kur dalykai dėstomi rusų kalba. Antalijos gyventoja G. Gursoy pasakoja, kad kai kurios mokyklos – perpildytos, ten fiziškai nebėra vietos naujiems mokiniams.
„Rusai turi savo mokyklą, kuri veikia pagal Rusijos švietimo ministerijos programą. Šiuo metu ta mokykla sulaukia per dieną 30–40 užklausų iš mokinių, norinčių atvykti čia. Privačiose mokyklose ten, kur rusai buriasi, padidėjęs naujų registracijų skaičius. Kai kurios mokyklos nebepajėgios priimti naujų mokinių ir atsisako tai daryti, nes mokslo metai įsibėgėja ir fiziškai nebėra vietų“, – apibendrino Antalijoje gyventi lietuvė.
Būsto kainos augo 3–4 kartus: kai kas iškeldina ilgalaikius nuomininkus
Užsieniečių antplūdis, ypač Rusijos ir Ukrainos piliečių srautai, sukėlė skaudžias ekonomines pasekmes Turkijos gyventojams. Beprotiškai brango nekilnojamasis turtas (NT) – kainos augo 3 ar 4 kartus.
„Išsipūtė NT nuomos kainos, pirkimo–pardavimo kainos. Nuomos kainos pakilo per vieną mėnesį 300–400 proc. Visuomenei tai buvo didelis šokas, nes neišgali mokėti tiek, kiek moka atvykėliai. Tai kelia didelį nepasitenkinimą. <...> Atsiranda įvairių priežasčių, kodėl iškeldinami ilgalaikiai nuomininkai, tiesiog siekiant išnuomoti NT brangiau“, – sakė G. Gursoy.
Lietuvė G. Dalyaprak tikino, kad dėl NT kainų burbulo labiausiai kenčia vietiniai Turkijos gyventojai.
„Antalijoje, Laros apylinkėse, už 3+1 kambarių buto su vaizdu į jūrą nuomą prašoma 100-130 tūkst. lirų per mėnesį (5460–7000 eurų). Tai yra didžiuliai pinigai. Dėl smarkiai išaugusių buto nuomos ir pardavimo kainos kenčia vietiniai, kuriems taip pat tenka mokėti žymiai daugiau nei prieš karą“, – komentavo moteris.
O G. Gursoy pasidalijo ir asmenine patirtimi. Jai pavyko išsiderėti, kad nuomos kaina kiltų kiek mažiau nei rinkoje.
„Mano nuoma buvo 2500 Turkijos lirų (137 eurai) ir mes šiaip ne taip susitarėme su mano labai geranoriška buto savininke, kad mano nuoma kainuotų 5000 lirų (274 eurų). Dvigubai. Čia yra viena iš didžiausių sėkmių. Bet žmonės pasakoja, kad buto nuoma kilo ir nuo 3000 (165 eurų) iki 7000 lirų (384 eurų)“, – sakė moteris.
„Tradicinis pusryčių riestainis, turkiškai vadinamas simit, prieš metus kainavęs maksimum 2 liras, dabar kainuoja 5 liras. Pieno kainos dvigubai išaugo. Tai susiję su labai didele infliacija. <...> Dėl benzino kainų – prieš metus užsipildavau baką už 500 lirų (27,4 euro), o dabar už 1000 lirų (54,8 euro) – tai dvigubai“, – kalbėjo G. Gursoy.
2022 m. rugsėjį infliacija Turkijoje pasiekė rekordines aukštumas – 83,5 proc. Kaip rašo BBC, tai didžiausias infliacijos rodiklis šalyje per 24 metus.
