Riaušių dūmuose paskendo Egiptas ir Tunisas. Pateikiame dar porą dešimčių valstybių, tarp jų – ir Latviją bei Ukrainą, kuriose maisto kainos graso politine krize.
Pasaulis ramiai gyvena, kol yra ką valgyti, bet augančios maisto produktų kainos piešia visai kitokią perspektyvą, ypač besivystančiose valstybėse. Mokslininkai ne kartą įspėjo, kad pernelyg glaudūs finansų, energetikos ir maisto pramonės ryšiai gali sukelti politinių neramumų, teigiama žurnale ,,New Scientist".
Kaltina B. Bernanke
JAV dienraštis ,,Washington Post" dėl Rytus kamuojančių problemų praėjusią savaitę kaltino šalies Centrinio banko vadovą Beną Bernanke.
Jis praėjusiais metais paskelbė naują vadinamojo kiekybinio skatinimo programą: Federaliniam rezervų bankui (FED) pavedė kas mėnesį į rinką paleisti per 65 mlrd. naujų dolerių – iš viso 600 mlrd. iki šių metų birželio. Programos tikslas buvo pagyvinti šalies ekonomiką, tačiau pigūs doleriai paskatino aktyviau spekuliuoti žaliavomis ir energijos ištekliais. Įsibėgėjusi infliacija dar paspartėjo po oficialaus B. Bernanke programos paskelbimo.
Be to, tarptautinės prekių kainos nustatomos JAV doleriais, todėl pastaroji skatinimo programa reiškė ir tai, kad tą patį maisto prekių kiekį ,,vejasi„ daugiau dolerių. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija taip pat paskelbė, kad paskutinė FED dolerių injekcija ,,turėjo daugiausia įtakos“ kainoms augti. B. Bernanke tai neigė, esą grūdų kainos šoktelėjo dar iki FED programos paskelbimo ir jų kainą daugiausia lėmė sausros Rusijoje ir potvyniai Australijoje.
Per daug susiję
Maisto tiekimas – pagrindinis politinis klausimas Egipte. Ši šalis yra didžiausia pasaulyje grūdų importuotoja ir vartotoja. Be to, dauguma egiptiečių gyvena skurdžiai, todėl tvarką vyriausybė gali palaikyti tik didelėmis subsidijomis. Valdžiai priklauso uostai, į kuriuos atkeliauja importuojami grūdai, transportavimo bendrovės, malūnai ir kepyklos.
JAV mokslininko Yaneero Bar Jamo teigimu, tokios hierarchinės sistemos geros tol, kol hierarchijos viršūnėlė yra savo vietoje. ,,Tačiau nuimkite viršūnėlę (būtent tai ir vyksta Egipte) – ir visa sistema rizikuoja atsidurti ant bedugnės krašto, – pasakojo J. Bar-Jamas. – Artėjančios griūties požymiai akivaizdūs: duona tampa deficitu, kepyklos užsidaro, importuoti grūdai guli uoste, krovininiai automobiliai stovi. Pasirodė pranešimų, kad vienas kepėjas norėjo padidinti kainas ir buvo nužudytas."
Jam antrina ir Kanados Vaterlo universiteto mokslininkas Tedas Homeris-Dicksonas. Anot jo, maisto produktų stygius ir skurdas gali sunaikinti bet kokią šiuolaikinę politinę sistemą. Svarbu viena: ištikus krizei – kuo skubiau pakeisti valdžią.
Į gatves vedė maistas
Egiptiečius sukilti paskatino neramumai Tunise. Šios šalies gyventojai nusimetė tris dešimtmečius trunkančią diktatoriaus naštą iš dalies dėl to, kad susidarė kritinis skaičius nepatenkintų sistema piliečių, dėl rekordines aukštumas pasiekusių maisto kainų Tuniso gyventojai išėjo į gatves. Maisto kainomis aktyviai piktinosi ir Alžyro, Maroko, Jordano bei Jemeno demonstrantai.
Konsultacijų bendrovės ,,Stratfor" analitikas Eugene'as Chausovsky teigia, kad buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse masiniai neramumai mažai tikėtini dėl jau veikiančio demokratinio aparato. Bet Kirgizijoje, Tadžikijoje ir Azerbaidžane neramumai tikėtini dėl savitos jų politinės sistemos ir jos netvarumo.
Šiuos teiginius iš dalies pagrindžia ir Azijos šalyse veikiančio investicinio banko ,,Nomura" paskelbtas 25 valstybių, kuriose gali kilti neramumų ir keistis valdžia, indeksas. Banko duomenimis, šias šalis labiausiai pažeistų maisto produktų trūkumas arba išaugusios jų kainos. Tai valstybės, priklausomos nuo importo, o jų gyventojai daugiau nei trečdalį savo mėnesio pajamų išleidžia maistui.
