M. Sanger gimė 1879 m. ir nuo pat mažumės matė, kas nutinka moterims, negalinčioms apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Ji buvo šeštas vaikas vienuolikos vaikų šeimoje. M. Sanger nuo jaunystės padėdavo motinai ir prižiūrėdavo jaunesnius vaikus, o vyresnės seserys išėjo dirbti tarnaitėmis į turtingesnių žmonių namus.
M. Sanger buvo protinga, tad seserys, norėdamos jai padėti siekti aukštumų, apmokėjo jos studijas medicinos koledže. Tačiau netrukus jai teko grįžti namo: motina susirgo tuberkulioze, o tėvas pareikalavo, kad motiną prižiūrėtų būtent ji.
Mergina liko su motina iki pat jos mirties, o būdama 23-erių ištekėjo ir susilaukė dviejų vaikų. Tuo metu dauguma moterų po vedybų visą savo laiką skirdavo namų ūkiui ir vaikams, tačiau M. Sanger toks gyvenimo būdas netenkino.
„Norėjau gyventi veiksmo pasaulyje, – prisiminė ji autobiografiniuose užrašuose, – kad jame būtų romanai, šokiai, meilės paieškos, patirtys.“
Seksas – malonumas, ne pareiga
Tuo metu JAV vis daugiau buvo kalbama apie moterų teises ir seksualinę laisvę, tad M. Sanger susidomėjo šiomis idėjomis. Ji sužinojo, kad moteris, kaip ir vyras, gali gauti malonumą iš sekso, o ne laikyti jį pareiga.
Moteris skaitė Zigmundo Freudo darbus, kuriuose seksas pirmą kartą buvo pateiktas kaip natūrali gyvenimo dalis, o ne tabu. Jai atrodė, kad moterys turi turėti teisę užsiimti seksu ir nesigėdyti – juk vyrams tai normalu. Tik buvo viena problema: skirtingai nei vyrai, moterys gali pastoti.
Susidomėjimas moterų problemomis atvedė M. Sanger į darbą „Namų slaugos tarnyboje“, kurioje darbuotojos atlikdavo neturtingų moterų apžiūras ir priimdavo gimdymus. Moterį šokiravo tai, kad daugelis moterų visiškai nieko nežinojo apie moters organizmą ir apie tai, kaip prasideda nėštumas, todėl dažnai gimdydavo vaikus, kurių negalėjo išlaikyti. Purvas, skurdas, ligos ir badas – pacientų kasdienybė.
Reikalingas naujas apsisaugojimo būdas
Ji matė, kokiais būdais pacientės bandė nutraukti nėštumus: gėrė terpentino tirpalą, krisdavo nuo laiptų, į gimdą įkišdavo virbalus ar mezgimo adatas. M. Sanger vis labiau įsitikino, kad moterims reikia patogios ir prieinamos kontracepcijos priemonės, kurios naudojimą jos pačios galėtų kontroliuoti.
Tačiau buvo rimta problema: JAV buvo uždrausta platinti bet kokią informaciją apie kontracepciją. Pagal „Komstoko įstatymus“ (amerikiečių visuomenės veikėjo, kovojusio su „ištvirkavimu“) tokia informacija buvo prilyginama „nepadoriai medžiagai“. Tas, kas viešai švietė gyventojus apie kontracepcijos metodus, galėjo keleriems metams atsidurti kalėjime.
Tačiau šie įstatymai moters nesustabdė: 1914 m. ji išleido laikraštį „Moterų maištas“, skirtą moterų seksualiniam švietimui. Tiesa, jau po kelių mėnesių moteris buvo apkaltinta „nepadoraus turinio“ platinimu ir jai grėsė 40 metų kalėjimo bausmė. Norėdami išvengti bausmės, M. Sanger išvyko į Europą.
Kontracepcija Europoje – daug įvairesnė nei JAV
Emigracijoje M. Sanger nenuleido rankų. Ji siuntė savo vyrui į JAV šviečiamąją medžiagą, o jis padėjo ją platinti. Be to, ji ištyrė Europos kontracepcijos rinką, kuri buvo kur kas įvairesnė. Pasirodo, Nyderlanduose moterys galėjo laisvai pirkti makšties diafragmas – mažus gaubtelius, kurie buvo įdedami į makštį ir trukdė apvaisinimui.
Vėliau, grįžusi į JAV, M. Sanger netgi pradėjo gabenti šiuos gaubtelius į tėvynę. Tam ji su drauge sugalvojo specialų planą: atvykdavo į Europą, pirkdavo drabužius, o tada į juos įsiūdavo šimtus kontrabandinių gaubtelių. Muitinėje suknelių niekas netikrindavo.
Sulaukusi daug palaikymo iš gydytojų, teisininkų ir aktyvistų, moteris galėjo grįžti namo – kaltinimai buvo panaikinti.
Grįžusi namo, ji ieškojo naujų būdų, kaip kovoti. 1916 m. ji atidarė savo „šeimos planavimo“ kliniką, ant kurios durų buvo plakatas su užrašu: „MAMOS! Ar galite sau leisti turėti didelę šeimą? Norite dar vaikų? Jei ne, tai kam juos gimdyti? NEŽUDYKITE, BET UŽKIRSKITE KELIĄ. Saugu, nekenksminga! Informaciją galite gauti adresu: EMBOY GATVĖ, 46.“
Pacientėms vizitų metu buvo pasakojama apie kontracepciją bei išduodami prezervatyvai. Tačiau tai truko neilgai: po 10 dienų policija surengė reidą ir uždarė kliniką už tų pačių „Komstoko įstatymų“ pažeidimą.
1950 m. M. Sanger susipažino su biologu Gregory Pincus – gana skandalinga asmenybe. Vėliau jis įėjo į istoriją kaip pirmasis JAV tyrinėtojas, sugebėjęs atlikti dirbtinį apvaisinimą žinduoliams – triušiams.
Būtent tokio sąjungininko reikėjo M. Sanger. Jis nebijojo skandalingos reputacijos, be to, kaip ir ji, domėjosi reprodukcija. Moteris paaiškino, kad ieško paprasto ir pigaus kontracepcijos metodo, idealiu atveju – tabletės, kurią moterys galėtų gerti ryte „kartu su stikline sulčių“. Metodas turėjo būti prieinamas tiek turtingų rajonų gyventojoms, tiek gyvenančioms lūšnynuose.
Kritika dėl bandymų etiškumo
M. Sanger kartu su G. Pincus sukūrė pirmąsias kontraceptines tabletes, tačiau, bandant suprasti, ar jos veikia, reikėjo atlikti tyrimą su žmonėmis. Siekiant išvengti problemų su įstatymu, naują preparatą nuspręsta išbandyti Puerto Riko saloje. Tai buvo viena iš tankiausiai apgyvendintų ir skurdžiausių vietų pasaulyje. Daugelis ten gyvenančių moterų užaugo lūšnynuose, nieko nežinojo apie kontracepciją ir svajojo išbristi iš skurdo, bet toliau gimdė vaikus.
Norinčių dalyvauti eksperimente buvo daug. Gydytojai ir socialiniai darbuotojai moterims pasakojo, kad atsirado „vaistas, trukdantis pastoti“ – daugeliui tai skambėjo kaip išgelbėjimas. Tiesa, pacientės nežinojo, kad tai eksperimentas, o jos – „bandomieji triušiai“.
Labai greitai tiriamosios pradėjo skųstis šalutiniais poveikiais. Tai nestebina, nes hormonų dozė preparatuose buvo daug didesnė, nei reikalinga nėštumui išvengti. Tabletėse buvo 10 tūkst. mikrogramų progestino ir 150 mikrogramų estrogeno. Šiuolaikiniai preparatai paprastai sudėtyje turi 50–150 mikrogramų progestino ir 20–50 mikrogramų estrogeno.
Eksperimentui vadovavusi gydytoja nerimavo dėl jo dalyvių, tačiau biologas G. Pincus turėjo visiškai kitą požiūrį. Jis buvo sužavėtas rezultatais – tabletės veikė, todėl skundai jam atrodė nereikšmingi. Moteris jis netgi vadino „hipochondrikėmis“ ir neskyrė joms didesnio dėmesio.
Vėliau paaiškėjo: trys moterys iš Puerto Riko tyrimų po eksperimento pabaigos staiga mirė nuo širdies nepakankamumo ir plaučių arterijos tromboembolijos. Tačiau skrodimai nebuvo atliekami, o tyrimo rezultatuose šios mirtys nebuvo minimos.
Tiesa, M. Sanger kritikuojama ne tik dėl bandymų etiškumo – ji manė, kad „protiškai ir fiziškai neįgalūs“ žmonės neturėtų turėti vaikų, o 1921 m. straipsnyje rašė, kad „skubiausia“ užduotis yra „užkirsti kelią jų pernelyg dideliam vaisingumui“.
M. Sanger taip pat vadovavo vadinamajam „Juodajam projektui“ – šia iniciatyva buvo skatinamas kontracepcijos naudojimas tarp afroamerikiečių.
Naujas vaistas lentynose – perkamas dėl šalutinio poveikio
1957 m. lentynose pasirodė naujas vaistas „Enovid“ – formaliai skirtas „nevaisingumo gydymui“ ir menstruacijų ciklo sutrikimams. Moterys jį ėmė pirkti būtent dėl įspėjimo ant dėžutės: galimas šalutinis poveikis – „kontraceptinis aktyvumas“.
Tai, kad tablečių kūrėjai neatsižvelgė į tiriamųjų skundus, turėjo pasekmių. 1961 m. JAV ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje pradėjo pasirodyti nerimą keliantys pranešimai: moterims, vartojančioms kontraceptikus, vis dažniau išsivystydavo trombozė arba plaučių arterijos tromboembolija.
Be to, milijonai kontraceptikų vartotojų visame pasaulyje skundėsi pykinimu, krūtų skausmu, skysčių susikaupimu ir svorio padidėjimu. Tačiau JAV Maisto ir vaistų kokybės priežiūros administracija manė, kad komplikacijų skaičius vis dar nepakankamas, jog būtų galima uždrausti tabletes, nes komplikacijų nėštumo metu pasitaiko gerokai daugiau.
Bėgant metams skundų tik daugėjo, todėl mokslininkai buvo priversti tobulinti vaistų sudėtį: hormonų dozės sumažintos, o vaistai tapo kur kas švelnesni.
Būtinybė žengti naują žingsnį
Tyrėjų nuomone, kontraceptinių tablečių atsiradimas prisidėjo prie vaikų ir motinų mirtingumo mažėjimo šiuolaikiniame pasaulyje. Vis daugiau moterų pradėjo įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti – tai teigiamai paveikė tiek jų gyvenimo kokybę, tiek vaikų gerovę.
Vis dėlto, nors per pastaruosius dešimtmečius šie vaistai tapo gerokai saugesni, galimų šalutinių poveikių sąrašas išlieka įspūdingas. Vienoms moterims jie visiškai netinka, kitoms sukelia galvos skausmus, krūtų jautrumą, o dalis patiria nereguliarius kraujavimus.
Kadaise tablečių sukūrimas buvo laikomas didžiuliu proveržiu moterims, tačiau šiandien vis dažniau kalbama apie būtinybę žengti dar vieną žingsnį. Kelios kompanijos įvairiose šalyse jau bando sukurti kontraceptikus vyrams. Pirmieji rezultatai rodo, kad preparatas veikia sėkmingai ir, tikėtina, nesukels rimtų šalutinių poveikių. Mokslininkai tikisi jį išleisti į rinką jau artimiausiais metais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
