R.Vilpišauskas. Ar ES išliks be JAV paramos?

Europos Sąjunga (ES) jau kurį laiką turi tvarkytis su keliomis krizėmis vienu metu. Prieš septynerius metus prasidėjusi euro zonos krizė neišspręsta, o Graikijos reikalai gali netrukus grįžti į ES darbotvarkę. Daug neaiškumų ir dėl Italijos finansų sektoriaus bei gebėjimo įgyvendinti reformas. Pabėgėlių krizė taip pat neišpręsta – nors ES susitarimas su Turkija sumažino iš Turkijos į Graikiją ar per Balkanų šalis atvykstančiųjų srautus, tačiau migrantai iš kitų šalių, pavyzdžiui, Libijos, toliau vyksta į Italiją. ES susitarimas su Libija bus svarstomas ir šiuo metu vykstančiame ES institucijų ir jos šalių vadovų susitikime Maltoje, nors jo įgyvendinimas daug sudėtingesnis nei su Turkija. Saugumo situacija ir Pietų, ir Rytų kaimynystėje sudėtinga, pranešama apie naujas aukas Ukrainos Rytuose.

Be minėtų krizių jau daugiau nei pusmetį ES darbotvarkėje atsiradęs Jungtinės Karalystės išstojimo klausimas. Po neseniai pasakytos Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May kalbos tapo aišku, kad JK nesieks išsaugoti priėjimo prie ES bendrosios rinkos, ji nuo pat šalies įstojimo į Bendriją laikyta pagrindiniu ekonominiu privalumu. JK neliks ir ES muitų sąjungoje, nes narystė joje ribotų galimybes siekti laisvos prekybos susitarimų su kitomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis – JAV, Australija, Indija ir kitomis. Tad labiausiai tikėtinas naujas JK ir ES santykių apibrėžimas yra laisvos prekybos susitarimas, panašus į ES sutartį su Kanada su specifiniais susitarimais dėl bendradarbiavimo konkrečiose srityse. Toks kietas pasitraukimas iš ES kelia ir kels daug nerimo rinkoms, ir nebus lengvas.

REKLAMA

Tačiau daugiausia nerimo ES pastaruoju metu teikia naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo komandos kalbos apie ES. Tiek paties JAV prezidento komentaras apie tai, koks puikus yra JK sprendimas išstoti iš ES ir kad jis tikisi, jog ja paseks ir kitos ES šalys, tiek jo komandos narių komentarai apie Vokietijos manipuliavimą euro kursu ar apie neva netrukus subyrėsiančią euro zoną rodo galimą esminį JAV politikos Europos šalių atžvilgiu pokytį.

Nuo pat pokario iki euro zonos krizės JAV prezidentai, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės, tvirtai palaikė Europos šalių integraciją. Taip tikėtasi išvengti naujų karinių konfliktų Europoje, sukurti sąlygas ekonomikai augti ir formuoti bendromis vertybėmis grindžiamą transatlantinę bendruomenę. JAV karinė parama sudarė sąlygas ES valstybėms pasikliauti NATO ir daugiau biudžeto lėšų skirti kitoms savo gyventojams svarbioms sritims.

Netrukus visa tai gali pasikeisti. Jau dabar aišku, kad ES šalims teks skirti daugiau lėšų gynybai. Jei daugumai jų pavyks pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai nebus lengva, įvertinant lėtą ekonomikos augimą ES šalyse, tai gali padėti išsaugoti NATO ir JAV dėmesį Europos saugumo reikalams. Saugumo srityje Europos šalims labiau reikia JAV, nei valstijoms Europos. Tačiau kitos besikeičiančios JAV politikos pasekmės ES būklei yra daug sunkiau prognozuojamos. Derybos dėl transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties tarp JAV ir ES atidedamos neribotam laikui ar bent, kol Jungtinė Karalystė išstos iš ES ir pasirašys laisvos prekybos sutartį su JAV. JAV ir ES pozicijų dėl konfliktų Vidurio Rytuose ar sankcijų Rusijai derinimas taps sudėtingesnis. Be to, potencialūs JAV dvišaliai konfliktai su tokiomis šalimis kaip Kinija gali turėti svarbių šalutinių padarinių ES išorės ekonominiams ryšiams.


Rašyti komentarą...
O
Ot
2017-02-03 11:31:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiekviena šalis turi ginti savo nacionalinius interesus,tai kas čia keisto ar stebėtino? Jei ES tapo šalių vystymosi stabdžiu ,tai tokia sistema neišsilaikys..
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų