„Naujoji bažnyčia bus dar vienas žmonių vienybės, patriotizmo, meilės ir atsidavimo mūsų Tėvynei, pavyzdys“, – pasakojo žurnalistams naujo Rusijos kariuomenės darinio, skirto savo karių propagandiniam paruošimui, Pagrindinio karinio-politinio direktorato, vadas Andrejus Kartapolovas.
Statyboms – milijardai rublių
Jau dabar aišku, kad pergalės Antrojo pasauliniame kare 75-mečio šventės proga statomai cerkvei bus išleisti milijonai mokesčių mokėtojų pinigų. Visuomenei pristatytas ir milžiniško komplekso maketas. Tiesa, vien biudžeto pinigais apsiribota nebus – cerkvei statyti aktyviai renkamos gyventojų aukos. Sukurta dešimtys žymių Rusijos visuomenės veikėjų reklaminių klipų, kuriuose jie skatina aukoti „pačiam svarbiausiam dalykui mūsų gyvenimuose“.
„Radio Svoboda“ teigimu, projektavo šį objektą žmogus, „Putino dvasininko“ Tichono aplinkos žmogus, o kontroliuos statybas iš Valstybinio ypatingosios padėties komiteto narių sudaryta kontroliuojančioji bendrovė.
Specialaus cerkvės statybų fondo „Prisikėlimas“ įkūrėjai – žinomi V. Putino aplinkos veikėjai. „Rossija-1“ generalinis direktorius Antonas Zlatopolskis, olimpinė čempionė Jelena Isinbajeva, gynybos ministerijos atstovas Aleksandras Kanyšinas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų veteranų organizacija, kuriai vadovauja generolas Viktoras Jermakovas.
Tikslios Maskvos patriarchato, ir asmeniškai Kirilo, palaiminimą gavusio projekto sąmatos iki šiol nėra. Sprendžiant iš reklamų, tai tikimasi lėšas „po rublį“ surinkti iš pačių rusų. Tačiau, žinant panašių grandiozinių projektų užmačias ir milžinišką korupciją, į jį bus investuotos didžiulės mokesčių mokėtojų lėšos. Projekto tinklapyje yra nurodyta, kad šiuo metu į specialiai sukurto fondo sąskaitą jau pervesta 1,5 mlrd. rublių (18,5 mln. eurų).
Šventyklos numatomas aukštis – 95 metrai. Ji turės keturis kariuomenės globėjų-šventųjų sostus ir talpins 6 tūkst. žmonių.
Skelbiama, kad naujasis pastatas taptų 3-4 cerkve pasaulyje pagal aukštį. Cerkvių restauratoriaus Aleksandro Popovo teigimu, galutinė šios cerkvės sąmata sudarys kelis milijardus rublių (20-30 mln. eurų).
Tarp įkūrėjų – ir Lietuvoje iki gyvos galvos nuteistas buvęs ministras
A. Kanyšinas – ne tik su Rusijos gynybos ministerija susijęs visuomenininkas. Jis taip pat koordinuoja „Megapir“ veiklą: tai struktūra, viena vertus, veikianti kaip visuomeninė karininkų organizacija, o kita vertus – kaip verslo struktūra. „Karininkų“ dalį šioje organizacijoje prižiūri Dmitrijus Jazovas, buvęs SSRS gynybos ministras, Lietuvoje dėl nusikaltimų žmonijai nuteistas iki gyvos galvos.
Lietuvos teismas nustatė, kad 1990-ųjų pabaigoje D. Jazovas organizavo 160 karių ir politinių veikėjų grupę, kurios tikslas buvo Lietuvos sugrąžinimas į SSRS sudėtį. Kaltinime nurodoma, kad jis „atliko veiksmus, kurie nulėmė žmonių žūtis, tai būtina vertinti kaip karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai“.
„Megapir“ kaip verslo struktūra veikia įvairiose sferose. Anot pačios organizacijos pateikiamos informacijos, pagrindinė veikla – statybos, dažniausiai tai būna projektai, susiję su VRM, kariuomenės ir Stačiatikių bažnyčios užsakymais. „Megapir“ vadovybėje yra ir Maskvos mero pavaduotojas Aleksandras Gorbenka. Pagrindinius „Prisikėlimo“ postus užima žmonės iš „Megapir“.
Armijai reikalinga ideologija
Karo ekspertas Aleksandras Golcas pažymi, jog daugiatautės ir daugelio tikybų atstovaujamoje kariuomenėje sumąstytas stačiatikių cerkvės statybų planas tapo dar vienu įrodymu, kad kariuomenės vadų galvose įsitvirtino „armijos ideologijos būtinybės teorija“. Ir ši ideologija bus Rusijos stačiatikių bažnyčia. Islamo, kurį išpažįsta nemaža dalis Rusijos kariuomenės atstovų, kariuomenės valdžia nėra numačiusi savo planuose.
Rusijoje žymus šventikas, anksčiau buvęs Stačiatikių bažnyčios atstovas žiniasklaidai, Vesvolodas Čaplinas, kuriam „pagrindinės karinės šventyklos“ idėja patinka, taip pat tikisi, kad jos statybos gali tapti bandymu užpildyti ideologinę tuštumą: „Maža yra pastatyti didingą pastatą. Manau, kad ši šventykla galėtų būti armijos ir tikinčiųjų inteligentų traukos centru – žmonių, kurie galėtų kurti prasmes tarnavimui kariuomenėje. Šiandien Rusijoje yra tokių prasmių krizė. Ne visi supranta, kodėl reiktų atiduoti gyvybes ir kam reikalingos pergalės. Aplink šią šventyklą galėtų vykti intelektuali, informacinės, apžvalginė veiklą“.
Kitas bažnyčios atstovas, protodeakonas Andrejus Kurajevas laikosi kitos nuomonės: „Milžiniška cerkvė šešiems tūkstančiams žmonių Pamaskvės sodo namelių zonoje – ji čia kam? Užpildyti ją galima bus tik mobilizacijos dėka. Tai liudija, kad mūsų bažnyčia nemoka dirbti su žmonėmis kitaip, negu tik viduramžių metodais: surinkti visus vienoje patalpoje po stogu, išstatyti linijomis, ir kad iš sakyklos kas nors pamokytų“.
Pasak A. Kurajevo net ir pati tokios cerkvės „Patrioto“ parke idėja prieštarauja Rusijos kariuomenės šventyklų tradicijai: „Karinių bažnyčių idėja visuomet buvo mobilumas: jas statydavo vos ne antroje apkasų linijoje, priskirdavo pulkui. Jūrų soboras Kronštate stovi todėl, kad ten šimtmečiais stovėjo laivynas. O pagrindinę armijos cerkvę stato ten, kur armija negyvena“.
Religija Rusijos kariuomenėje
Nepaisant to, kad Rusijos konstitucija aiškiai teigia, jog „jokia ideologija negali būti nustatyta kaip valstybinė ar privaloma“, Kremlius ir toliau konsoliduoja tikėjimu paremtas jėgas, cituojama JAV kariuomenės ataskaita „The National Interest“.
Religija suvaidino didelį vaidmenį Rusijos kariuomenės gyvenime, iš pradžių rusų ortodoksų bažnyčia dar caro laikais, o vėliau – pasaulietiniu būdu – per komunizmą sovietų valdymo laikais, rašoma leidinyje. „Vėlyvaisiais Rusijos imperijos laikais, kuomet jie pradėjo formuoti įgulas, kiekvienas dalinys turėjo pasistatyti cerkvę, ne sinagogą ar mečetę“, – pasakojo Teksaso universiteto profesorius Rogeris Reese’as.
„Putino Rusijoje, Stačiatikių bažnyčia siekia pasinaudoti kiekviena proga pateikti save kaip nacionalinę religiją ir susisieti su valstybe lygiai taip pat, kaip tai buvo valdant carui, taigi šis žingsnis tik patvirtina sovietų metais laikinai nutrauktos grandinės atstatymą. Aišku, Sovietų Sąjungos režimas nestatė bažnyčių kariuomenei, tačiau Maskvoje yra pastačiusi žvaigždės pavidalo „Raudonosios Armijos namus“, skirtus „Raudonosios armijos“ ir jos karių poreikiams“, – aiškino ekspertas. Pasak jo, V. Putino ketinimas pastatyti Rusijos kariuomenės moralės ir moralizavimo tikslams skirtą pastatą puikiai tinka šiam tęstinumui išlaikyti.
„The National Interest“ straipsnyje taip pat pažymima, kad kariuomenės ir religijos susiejimas Rusijoje, nepaisant to, kad kai kuriems jis gali atrodyti keistas, nėra kažkas išskirtinio ir šiuolaikiniame pasaulyje. Daugelis kariuomenių, neišskiriant JAV ar Izraelio, turi karo kapelionus, kurie dėvi uniformas ir turi karininkų laipsnius. Kapelionai yra dažnai reiškinys karinėse bazėse, o kariams yra suteikiamas laikas – kartais net ir naudojant spaudimą – lankytis religinėse apeigose.
Per šimtmečius kai kurie dalykai keičiasi nedaug, rašoma „The National Interest“, ar tai būtų caro laikų barakai, ar Raudonosios armijos šauktiniai, ar moderni šių dienų Rusijos kariuomenė, dvasinis dopingas, atrodo, yra būtinas kariams eiti į mūšį.
