Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi, rašo „European Pravda“.
„Prezidentas (Vladimiras – aut. past.) Putinas manė, kad jo invazija parodys Rusijos karinę galią. Vietoj to Rusijos kariuomenė kreipiasi į Šiaurės Korėją ir Iraną, kad gautų jai reikalingų atsargų. Tuo pat metu Ukrainos gynybiniai pajėgumai toliau stiprėja dėl jos lyderystės, karių drąsos ir sąjungininkų bei partnerių paramos“, – pažymėjo A. Blinkenas.
Anot jo, Rusijos režimo lyderis V. Putinas taip pat tikėjosi, kad Vakarų noras daryti ekonominį spaudimą laikui bėgant sumažės, tačiau vietoj to sąjungininkai dar labiau susitelkė Rusijos grėsmių akivaizdoje.
„Iš Rusijos rinkos pasitraukė daugiau kaip 1 000 įmonių. Eksporto kontrolė užkerta kelią aukštųjų technologijų įrangos tiekimui. Rusija negali paremti, o juolab modernizuoti pagrindinių ekonomikos sektorių – nuo automobilių gamybos iki karinio eksporto. Jie negali pakeisti Ukrainoje naudotų ginklų“, – sako A. Blinkenas.
Vakarų duomenimis, Rusija iš Irano gavo bepiločių orlaivių, kuriuos galėtų panaudoti per plataus masto invaziją į Ukrainą.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad nuo rusų apšaudymų Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni tūkstančiai civilių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
